Fimozė – tai būklė, kai apyvarpės neįmanoma atsmaukti nuo varpos galvutės. Ši situacija būdinga tik neapipjaustytiems vyrams ar berniukams. Dažnai fimozė pastebima vaikams – jų apyvarpė natūraliai būna susiaurėjusi ir apima varpos galvutę, todėl jaunystėje atsmaukti apyvarpės dažniausiai dar nepavyksta. Tačiau ilgainiui, vaikui augant, apyvarpė natūraliai tampa elastingesnė ir problemų nebekelia. Suaugusiesiems fimozė tampa aktuali tada, kai nebegalima tinkamai pasirūpinti varpos švara ar pasireiškia kiti simptomai.
Kas yra fimozė?
Fimoze vadinama būklė, kai apyvarpė neatsismaukia nuo varpos galvutės. Tokiu atveju matomas tarsi žiedas ar elastinės juostos aplink varpos galą. Dažniausiai tokia apyvarpė būna pernelyg siaura. Jei viskas normalu, apyvarpė laisvai juda ir leidžia visą galvutę atidengti.
Fimozės rūšys
- Fiziologinė fimozė – dažniausiai pasitaiko vaikams. Augant apyvarpė palaipsniui atsilaisvina ir problemos išnyksta savaime.
- Patologinė fimozė – dažniau pasireiškia suaugusiems ir būna nulemta uždegimų, infekcijų ar randėjimo. Viena dažnesnių priežasčių – lichen sclerosus – lėtinės odos ligos.
Kaip dažna yra fimozė?
Beveik visi naujagimiai berniukai turi fiziologinę fimozę. Vaikui augant, apyvarpės audiniai tampa elastingesni – iki paauglystės fiziologinė fimozė išlieka vos 1 % berniukų. Patologinė fimozė – retesnė; mažiau nei 1 % vaikų vystosi ši fimozės forma, kurią dažniausiai sukelia infekcijos ar randai.
Fimozės simptomai
- Nepavyksta atsmaukti apyvarpės nuo galvutės.
- Varpos galiukas gali būti spalvos pakitęs (paraudęs, patamsėjęs ar pamėlynavęs), ypač jei prisideda uždegimas arba infekcija.
- Paburkimas dėl sudirginimo ar infekcijos.
- Jautrumas arba skausmas, ypač erekcijos metu arba lytinių santykių metu.
- Susilpnėjusi ar susiaurėjusi šlapimo srovė.
- Kraujas šlapime.
- Baltos apnašos (smegma) po apyvarpe.
- Skausmas šlapinantis.
Kaip atrodo fimozė?
Fimozė gali priminti žiedą ar siaurą gumelę aplink varpos galvutę. Pagrindinis požymis – nesugebėjimas atsmaukti apyvarpės, dėl to galvutė sunkiai ar visai nematoma.
Kas sukelia fimozę?
Vaikams fiziologinė fimozė yra natūrali vystymosi dalis. Patologinė fimozė išsivysto dėl uždegimų, infekcijų (taip pat plintančių lytiniu keliu), randėjimo ar lėtinių odos ligų, tokių kaip lichen sclerosus. Didelę reikšmę turi tinkama higiena – jei apyvarpė ir galvutė tinkamai nevalomos, uždegimas išsivysto dažniau.
- Lėtinės odos ligos (egzema, psoriazė, lichen planus, lichen sclerosus)
- Vamzdeliniai randai ar apyvarpės sukibimai, kurie neleidžia apyvarpei atsiskirti nuo galvutės
- Traumos
Kam dažniausiai pasitaiko fimozė?
Fimozė dažniausia mažiems berniukams, bet gali išlikti ar atsirasti ir suaugusiems, ypač jei buvo uždegimų, randų ar kitų odos problemų. Iki dvejų metų apyvarpė retai atitraukiama, tačiau vėliau ji pradeda atsiskirti ir elastinginti. Dažniausiai problema išnyksta tarp 2–6 metų amžiaus.
Fimozės pasekmės
- Apyvarpės ir (arba) galvutės uždegimai (posthitas, balanitas, balanoposthitas)
- Šlapimo takų infekcijos
- Randinės apyvarpės plyšimai
- Parafimozė – kai apyvarpė užstringa už varpos galvutės ir nebegalima jos atsmaukti
- Blogesnė higiena, nes sunku kruopščiai išvalyti po apyvarpe
Jei fimozė užsitęsia ir nėra gydoma, šiek tiek išauga rizika susirgti varpos vėžiu.
Fimozės diagnozė
Nustačius būdingus simptomus ir atlikus fizinę apžiūrą, medikas gali lengvai įvertinti būklę. Jeigu įtariama infekcija, dažnai atliekami šlapimo tyrimai ar ištiriama išskyra iš šlaplės.
Fimozės gydymas ir valdymas
Vaikų fiziologinė fimozė dažniausiai gydymo nereikalauja – augant apyvarpė natūraliai atsilaisvina. Patologinei fimozei paprastai pirmiausia skiriami vietinio poveikio kortikosteroidiniai kremai ar geliai, kurie tepami tiesiai ant apyvarpės. Po maždaug dviejų savaičių naudojimo rekomenduojama pradėti švelniai tempti apyvarpę – tik tiek, kiek nesukelia skausmo. Tokios tempimo pratybos padidina apyvarpės elastingumą. Jei randama infekcija, skiriami antibiotikai.
Jei šis gydymas neveiksmingas, gali būti atliekama apipjaustymo operacija, kurios metu apyvarpė visiškai arba iš dalies pašalinama.
Kada apipjaustymas rekomenduojamas?
- Fimozę sukėlė lichen sclerosus
- Būklė labai ryški arba sukelia stiprius simptomus
- Nepavyko pasiekti rezultato naudojant kortikosteroidų kremą
- Skausmas lytinių santykių ar masturbacijos metu
Galimos gydymo komplikacijos
- Kraujavimas
- Infekcijos
- Per trumpa arba pernelyg ilga likusi apyvarpė po operacijos
- Skausmas
Po apipjaustymo pagerėjimas dažniausiai juntamas po 7–10 dienų.
Fimozės prevencija
Fiziologinės fimozės turbūt nepavyks išvengti – beveik visi kūdikiai ją turi. Patologinę fimozę padeda išvengti tinkama asmens higiena ir, prireikus, apipjaustymas.
Mažų vaikų tėveliams ar globėjams svarbu žinoti, kad pradžioje apyvarpė atgal netraukiama – jos per ankstyvas tempimas gali pažeisti audinius. Svarbiausia – palaikyti švarą, o vyresniems vaikams išmokyti rūpintis intymia higiena savarankiškai, švelniai prausiant apyvarpės ir galvutės sritį.
- Kiekvieno apsilankymo tualete metu iki galo atitraukite apyvarpę
- Skirkite laiko apyvarpės ir galvutės valymui kiekvieno prausimosi metu, naudokite švelnų muilą ir šiltą vandenį
- Po prausimosi būtinai užtraukite apyvarpę atgal ant varpos galvutės
Fimozės prognozė
Laiku pradėtas gydymas dažniausiai duoda gerų rezultatų. Kortikosteroidiniai preparatai, švelnus tempimas ar, prireikus, chirurginė pagalba sėkmingai išsprendžia problemą didžiojoje dalyje atvejų.
Kasdienė priežiūra sergant fimoze
- Kasdien prauskite varpą šiltu vandeniu ir švelniu muilu, švelniai išdžiovinkite
- Prieš liečiant lytinius organus, gerai nusiplaukite rankas
- Dėvėkite švarius apatinius
- Jei esate lytiškai aktyvūs, visada naudokite prezervatyvą ir gausiai tepkite lubrikantu – taip sumažinama trintis ir plyšimų rizika
Kuo geresnė kasdieninė higiena, tuo retesnės komplikacijos net esant fimozei.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, kad apyvarpės negalima atsmaukti, vargina skausmas, šlapinimosi sutrikimai arba atsirado uždegimo požymių, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jis parodys, kaip tinkamai prižiūrėti save ar vaiką ir, prireikus, paskirs gydymą.
Kada būtina skubiai kreiptis pagalbos?
- Jei jaučiamas stiprus skausmas
- Jei pastebėta infekcijos požymių (paraudimas, paburkimas, karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas)
- Sunkiau šlapintis arba skauda šlapinantis
Naudingi klausimai gydytojui
- Ar ši problema išnyks savaime, ar gali prireikti gydymo?
- Koks gydymo metodas labiausiai tinka šiuo atveju?
- Kokie yra apipjaustymo privalumai ir trūkumai?
- Ar bus reikalinga visiška, ar dalinė apipjaustymo operacija?
Intymus gyvenimas ir fimozė
Fimozė nėra absoliuti kliūtis lytiniams santykiams, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti diskomfortą ar apyvarpės plyšimą. Tam, kad sumažintumėte riziką, visada pravartu naudoti prezervatyvą ir pakankamai lubrikanto.
Kuo skiriasi fimozė ir parafimozė?
Šios dvi būklės susijusios su apyvarpe, tačiau jas svarbu atskirti. Fimozė reiškia, jog apyvarpės neįmanoma atsmaukti. Parafimozė – pavojingesnė situacija, kai apyvarpė atsmaukta ir nebegali grįžti į įprastą padėtį, užstringa už varpos galvutės. Tokiu atveju sutrinka kraujotaka ir gali išsivystyti audinių žūtis, todėl būtina skubi medicininė pagalba.
Ar galima ilgai laikyti apyvarpę atsmauktą?
Ne, to daryti negalima. Jei apyvarpė liks atsmaukta, gali atsirasti skausmingas patinimas, kuris trukdys ją grąžinti į pradinę padėtį ir sukels daugiau problemų.
