Pleuritas: priežastys, simptomai, diagnostika

Kvėpuojant mūsų plaučius ir krūtinės ląstos vidų dengia specialūs ploni sluoksniai – pleuros. Šiuos sluoksnius skiria nedidelis kiekis skysčio, kuris padeda jiems laisvai slysti tarpusavyje, tarsi naudojant alyvą mechanizme. Tačiau jeigu pleura pašlyja ir užsidega, kvėpavimas tampa skausmingas, pasireiškia stiprus, aštrus krūtinės skausmas. Ši būklė vadinama pleuritu arba pleuritu.

Turinys

1.Kas yra pleuritas?
2.Pleurito priežastys
3.Kas gali susirgti pleuritu?
4.Pleurito simptomai
5.Kaip nustatoma diagnozė?
6.Ar pleuritas pavojingas?
7.Pleurito gydymas
8.Kaip sumažinti pleurito riziką?
9.Pleurito eiga ir galimos komplikacijos
10.Kasdienybė sergant pleuritu
11.Kada reikia kreiptis į gydytoją?
12.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kas yra pleuritas?

Pleuritas – tai būklė, kai uždegimas pažeidžia plaučius gaubiantį audinį arba krūtinės ląstos sienelės vidinę pusę. Uždegimui išplitus, šie du sluoksniai ima trintis vienas į kitą, o tai sukelia stiprų ir aštrų skausmą krūtinės srityje. Ši būklė dažnai pristatoma ir kaip pleuritas.

Pleurito priežastys

Pleuritas dažniausiai atsiranda dėl infekcijų, tokių kaip virusai, bakterijos arba grybeliai. Uždegimas gali atsirasti ir dėl kitų ligų, pavyzdžiui, autoimuninių sutrikimų, arba dėl tiesioginių krūtinės sužalojimų ar chirurginių intervencijų. Kartais pleurito priežastimi tampa navikai, randai plaučiuose ar net kraujo krešulys plaučių arterijoje.

Autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, reumatoidinis artritas, Viduržemio jūros karštinė).
Plaučių ar pleuros ligos (plaučių vėžys, mezotelioma, tuberkuliozė, asbestozė).
Krūtinės ląstos sužalojimai ar operacijos.
Kai kurie vaistai, tokie kaip hidralazinas, izoniazidas ar prokainamidas.
Uždegiminės žarnyno ligos.
Kraujotakos sutrikimai (sichelinės anemijos pasekmės).

Kas gali susirgti pleuritu?

Pleuritas nėra susijęs tik su tam tikru amžiumi ar lytimi – juo gali sirgti visi. Vis dėlto, didesnis pavojus gresia vyresniems nei 65 metų žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ar autoimuninėmis ligomis, vartojantiems vaistus, galinčius skatinti uždegimą, ar turintiems plaučių randų ar navikų.

Pleurito simptomai

Dažniausias šios ligos požymis – aštrus, duriantis krūtinės skausmas, dažniausiai jaučiamas vienoje vietoje. Skausmas dažnai stiprėja giliai kvėpuojant, kosint ir netgi kartais plinta į petį arba nugarą. Dėl to dažnas žmogus sąmoningai pradeda kvėpuoti paviršutiniškai, kad tik sumažintų diskomfortą.

Susiję įrašai

Dusulys – gali būti juntamas kartu su skausmu.
Kosulys.
Pakyla temperatūra, atsiranda karščiavimas.
Didelis nuovargis.

Kaip nustatoma diagnozė?

Nustačius krūtinės skausmą, būtina kreiptis į gydytoją. Diagnozė dažniausiai remiasi ligos istorijos analizavimu, fizinės apžiūros rezultatais ir papildomais tyrimais. Gydytojai kruopščiai išsiaiškina, kur skauda, kokio pobūdžio diskomfortas, ar yra jį stiprinančių ar silpninančių veiksnių.

Kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti infekciją ar autoimuninį atsaką.
Širdies veiklos tyrimai (EKG) siekiant atmesti širdies kilmės skausmus.
Krūtinės rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar ultragarsas padeda įvertinti plaučių ir pleuros būklę.
Pleuros skysčio ištyrimas (toracentezė), kai specialia adata paimamas skysčio mėginys.
Torakoskopija – endoskopinė procedūra pleuros vidui tiesiogiai apžiūrėti.

Krūtinės rentgeno nuotrauka pati pleurito tiesiogiai neparodo, tačiau gali atskleisti kitas priežastis, pavyzdžiui, susikaupusį skystį ar infekcinius židinius plaučiuose.

Ar pleuritas pavojingas?

Pleurito eiga priklauso nuo ligą sukėlusių priežasčių. Kai kuriais atvejais jis gali būti visiškai nepavojingas ir išnykti savaime, ypač jei sukėlėjas – virusas. Tačiau, jei uždegimą lemia sunkesnės ligos, kaip vėžys ar autoimuniniai sutrikimai, rizika pasikartoti išlieka ilgam. Retkarčiais pleuritas gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Pleurito gydymas

Gydymas visuomet priklauso nuo pagrindinės priežasties. Infekcijų atveju skiriama antibiotikų ar priešgrybelinių vaistų, o jei uždegimą sukėlė autoimuninė liga ar kiti veiksniai – taikomas specifinis gydymas. Dažniausiai gydoma ir simptomatiškai: skiriami nuskausminamieji, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar kortikosteroidai, siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą. Kai kuriais atvejais būtina pašalinti pleuros skystį, atliekant toracentezę.

Kaip sumažinti pleurito riziką?

Nors visada iš anksto nuspėti, kas sukels pleuritą, nėra įmanoma, galima imtis tam tikrų prevencijos priemonių:

Mesti rūkyti ir vengti tabako gaminių.
Gydyti pagrindines lėtines ligas, ypač autoimuninius bei kvėpavimo takų sutrikimus.
Dažnai plauti rankas, taip saugantis virusinių ir bakterinių infekcijų.

Pleurito eiga ir galimos komplikacijos

Prognozė priklauso nuo priežasties. Jei pagrindinis veiksnys yra gydoma infekcija, būklė dažniausiai pagerėja pasveikus. Tačiau sergant ilgalaikėmis ligomis pleuritas gali pasikartoti daugybę kartų. Kartais šiai būklei būdingos rimtesnės komplikacijos:

Plaučio dalinis subliūkimas (atelektazė).
Didelis skysčio kaupimasis apie plaučius (pleuros efuzija).
Pūlių sankaupos aplink plaučius (empiema).

Susirgus pleuritu kartą, rizika pakartotinai susirgti išlieka, ypač jei esate linkęs į lėtinius uždegiminius procesus.

Kasdienybė sergant pleuritu

Jei priklausote rizikos grupei, verta tartis su savo gydytoju dėl profilaktikos priemonių ar būdų sumažinti galimų atkryčių tikimybę. Su gydytoju aptarkite, ką galite daryti namuose, kad palengvintumėte simptomus, ir kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos, jei skausmas tampa nepakeliamas.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Krūtinės skausmas gali būti įvairių ligų požymis, tarp jų – ir gyvybei pavojingų. Jei pajutote staigų ar stiprų krūtinės skausmą, nedelsdami vykite į artimiausią gydymo įstaigą.