Polimiozitas – retai pasitaikanti autoimuninė liga, kai į organizmo raumenis nukreipta imuninės sistemos ataka sukelia uždegimą. Šis ilgalaikis ir lėtinis raumenų uždegimas dažniausiai pasireiškia raumenų silpnumu, skausmu ir jautrumu. Nors liga gali paliesti įvairias raumenų grupes, dažniau pažeidžiami kūno centrinėje dalyje esantys raumenys – pavyzdžiui, pečių, klubų, krūtinės, nugaros, pilvo ir kaklo.
- 1.Polimiozito esmė
- 2.Polimiozito paplitimas
- 3.Polimiozito simptomai
- 4.Polimiozito priežastys ir rizikos veiksniai
- 5.Kaip nustatomas polimiozitas
- 6.Polimiozito gydymo galimybės
- 7.Ar galima užkirsti kelią ligai?
- 8.Kokia gyvenimo trukmė ir perspektyvos?
- 9.Kaip gyventi su polimiozitu?
- 10.Dažnai kylantys klausimai apie polimiozitą
Polimiozito esmė
Polimiozitas laikomas vienu iš miopatijų, jo metu imuninė sistema netiksliai atpažįsta ir puola raumenų audinį. Uždegimas gali plisti iš karto keliuose raumenyse. Liga yra lėtinė, todėl uždegimo simptomai gali trukti ilgą laiką arba kartotis bangomis. Nors mokslininkai tiksliai nežino, kas sukelia polimiozitą, aišku, kad ši liga nėra išgydoma, tačiau pasitelkus įvairius gydymo metodus galima palaikyti raumenų funkciją ir sumažinti simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui.
Polimiozito paplitimas
Ši liga išlieka reta – kiekvienais metais diagnozuojama mažiau nei 25 susirgimo atvejai 100 000 gyventojų.
Polimiozito simptomai
Pagrindinis ligos požymis – raumenų silpnumas. Jis dažniausiai juntamas pečių ir klubų srityje. Prie kitų simptomų priskiriami:
- Skausmas ir raumenų jautrumas.
- Rijimo sunkumai (disfagija).
- Sutrikęs balsas ar sunkumas kalbėti.
- Pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys.
- Bendras nuovargis, jėgų stygius.
- Sąnarių skausmai.
- Kūno temperatūros pakilimas.
- Ryškus raumenų sustingimas, ypač ryte.
- Nepagrįstas svorio kritimas.
Dėl susilpnėjusių raumenų kasdieniai judesiai tampa sunkesni – gali būti sunku atsistoti nuo kėdės, lipti laiptais, pakelti svorius ar ištiesti rankas virš galvos.
Polimiozito priežastys ir rizikos veiksniai
Polimiozitas priklauso autoimuninių ligų grupei – tai reiškia, kad imuninė sistema pradeda naikinti sveikas kūno ląsteles, laikydama jas svetimomis. Dažnai polimiozitas išsivysto be aiškios priežasties (idiopatinė forma), tačiau kartais ją paskatina kitos ligos arba vaistų poveikis.
Polimiozitui vystytis gali turėti įtakos ir kitos autoimuninės ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas ar sklerodermija. Kai kurie virusai, pavyzdžiui, gripas, COVID-19, peršalimo ar ŽIV virusai, taip pat gali išprovokuoti šią ligą.
- Moterims polimiozitas diagnozuojamas dažniau nei vyrams.
- Daugiau rizikos turi žmonės, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis.
- Dažniausiai serga 30–60 metų amžiaus asmenys, tačiau susirgti gali bet kuriame amžiuje.
Kaip nustatomas polimiozitas
Susidūrus su raumenų silpnumu ar kitais įtartinais požymiais, specialistas atliks fizinę apžiūrą ir užduos klausimus apie simptomus. Norint tiksliai pažinti ligą ir atmesti kitus galimus sveikatos sutrikimus, skiriami papildomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai – tikrinama, ar nėra raumenų irimą rodančių fermentų ar specifinių antikūnų, signalizuojančių autoimuninę veiklą.
- Raumenų magnetinis rezonansas (MRT) – vertinama, ar raumenyse yra uždegimo židinių.
- Elektroneuromiografija (ENMG) – analizuojama, ar raumenyse fiksuojamas netipinis aktyvumas.
- Raumens biopsija – tiriama raumenų audinio būklė ir galimi pakitimai.
Polimiozito gydymo galimybės
Nors šios ligos visiškai išgydyti negalima, gydytojai siūlo būdus, kaip sumažinti uždegimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Siekiama maksimaliai sumažinti simptomų poveikį, o daliai pacientų prasideda remisijos periodas, kai ligos aktyvumas sumažėja ar visai išnyksta.
- Kortikosteroidai: stiprūs vaistai, efektyviai mažinantys uždegimą.
- Imuną slopinantys vaistai: sumažina imuninės sistemos aktyvumą ir nuo jos poveikio apsaugo raumenų audinius.
- Intraveninė imunoglobulino terapija (IVIG): į kraują leidžiami antikūnai, kurie nukreipia imuninę sistemą nuo raumenų ir padeda sumažinti uždegimą.
- Fizioterapija: pratimai ir tempimai, skirti stiprinti ir atstatyti raumenų lankstumą, pagerinti judrumą ir sumažinti būsimų paūmėjimų pasikartojimą.
Ar galima užkirsti kelią ligai?
Kol nėra aiškios polimiozito atsiradimo priežasties, nėra ir būdų šiai ligai užkirsti kelią ar prognozuoti jos atsiradimą. Taip pat negalima iš anksto numatyti, ar ir kada simptomai gali atsinaujinti.
Kokia gyvenimo trukmė ir perspektyvos?
Nors polimiozitas dažniausiai išlieka visą gyvenimą, daugelis žmonių išmoksta suvaldyti ligą ir net pasiekia remisiją. Tačiau kartais liga gali sukelti pavojingų komplikacijų, ypač tais atvejais, kai stipriai pažeidžiami rijimą ir kvėpavimą kontroliuojantys raumenys.
Paprastai liga neturi reikšmingos įtakos tikėtai gyvenimo trukmei, tačiau, atsiradus sunkumų kvėpuojant ar ryjant, būtina skubiai kreiptis į gydytoją dėl galimų sunkių komplikacijų.
Kaip gyventi su polimiozitu?
Pastebėjus naujus ar stiprėjančius raumenų silpnumo, skausmo ar kitus ligos simptomus, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Gydymas gali būti koreguojamas, jei simptomai blogėja ar atsiranda naujų.
Svarbu atkreipti dėmesį, jei staiga nebegalite judinti kūno dalies, kuri paprastai juda be sunkumų, jaučiate stiprių kvėpavimo ar rijimo sutrikimų.
Dažnai kylantys klausimai apie polimiozitą
Tyrimai leidžia manyti, kad polimiozitas gali turėti genetinį pagrindą, tačiau kol kas konkretūs genai, tiesiogiai sukeliantys šią ligą, nebuvo nustatyti. Tai reiškia, jog tiesioginis polimiozito paveldėjimas šeimoje nėra įrodytas.
Jei nerimaujate dėl galimos rizikos perduoti polimiozitą vaikams, pravartu pasitarti dėl genetinės konsultacijos.
Polimiozitas retai daro tiesioginę įtaką gyvenimo trukmei, tačiau komplikacijos, ypač nutikus sunkumams kvėpuoti ir ryti, gali būti pavojingos. Atsiradus tokiems simptomams, svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus, kad jie galėtų laiku pakoreguoti gydymą ir apsaugoti nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų.
