Užpakalinės šlaplės stenozė yra reta šlaplės susiaurėjimo rūšis, kai siaurėja šlaplės dalis, esanti arčiausiai šlapimo pūslės. Esant stipriam susiaurėjimui, šlaplės spindis gali taip sumažėti, kad tampa sunku ar net neįmanoma šlapintis.
- 1.Kas dažniausiai serga užpakalinės šlaplės stenoze?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko užpakalinės šlaplės stenozė?
- 3.Užpakalinės šlaplės stenozės simptomai
- 4.Priežastys, lemiančios šį susiaurėjimą
- 5.Ar užpakalinės šlaplės stenozė gali progresuoti?
- 6.Diagnozavimo būdai
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Galimos komplikacijos
- 9.Po gydymo: atsigavimas ir savijauta
- 10.Ar įmanoma išvengti užpakalinės šlaplės stenozės?
- 11.Prognozė ir gyvenimo kokybė
- 12.Kada verta kreiptis į gydytoją?
- 13.Ką verta aptarti su gydytoju?
- 14.Kas skiriasi tarp šlaplės stenozės ir striktūros?
Kas dažniausiai serga užpakalinės šlaplės stenoze?
Vyrams ši būklė pasitaiko kur kas dažniau nei moterims, nes jų šlaplė ilgesnė – paprastai siekia 20 centimetrų (8–9 colius), kai moterų šlaplė yra tik apie 3–4 centimetrus (1,5 colio) ilgio. Užpakalinė šlaplės dalis apima pūslės kaklelį, išorinį šlaplės rauką ir tą šlaplės atkarpą, kuri eina per prostatą. Ši liga moterims itin reta.
Dažniausiai ši stenozė atsiranda po gydymo ar procedūrų šioje srityje, kartais – po traumos, o labai retais atvejais ji būna įgimta ir pastebima nuo gimimo.
Kaip dažnai pasitaiko užpakalinės šlaplės stenozė?
Ši liga laikoma reta. Dažniausiai ji pasireiškia vyrams, kuriems teko patirti dubens srities sužalojimų ar buvo gydoma prostata, taip pat po tam tikrų operacijų.
Užpakalinės šlaplės stenozės simptomai
- Apsunkintas šlapinimasis – silpna srovė arba nevisiškai išsituštinanti šlapimo pūslė
- Skausmas šlapinantis
- Dažnos šlapimo takų infekcijos
- Prostatos uždegimai
- Tamsus šlapimas arba kraujas šlapime
- Pilvo skausmas
Priežastys, lemiančios šį susiaurėjimą
Nors kartais būklė būna įgimta, daug dažniau ji išsivysto po tam tikrų įvykių ar intervencijų:
- Dubens kaulų lūžių metu pažeista šlaplė
- Gydymas nuo prostatos vėžio: spindulinė terapija, radioaktyvių sėklų implantacija, išorinė spindulinė terapija ar prostatos pašalinimo operacija
- Gerybinės prostatos hiperplazijos chirurginiai gydymo metodai, pavyzdžiui, prostatos rezekcija per šlaplę (TURP)
Ar užpakalinės šlaplės stenozė gali progresuoti?
Negydoma ši liga gali ilgainiui blogėti ir sukelti įvairių komplikacijų:
- Nuolatines šlapimo takų infekcijas
- Negrįžtamus šlapimo pūslės pažeidimus
- Šlapimo grįžimą į inkstus (vesikoureterinis refliuksas)
- Inkstų pažeidimus
Diagnozavimo būdai
Diagnozuojant užpakalinės šlaplės stenozę, pirmiausia atsižvelgiama į ligos istoriją, simptomus, atliekamas fizinis ištyrimas. Dažniausiai papildomai prireikia šių tyrimų:
- Rentgenas
- Ultragarsinis tyrimas
- Cistoskopija (šlapimo pūslės ir šlaplės apžiūra specialiu prietaisu)
- Retrogradinė uretrograma (kontrastinis šlaplės tyrimas rentgenu)
- Šlapimo pūslės ir šlaplės tyrimas šlapinantis (VCUG)
Gydymo galimybės
Ar ši būklė išgydoma?
Užpakalinės šlaplės stenozė paprastai gali būti sėkmingai gydoma. Gydymas parenkamas individualiai – svarbu atsižvelgti į susiaurėjimo priežastį, ilgį bei randinio audinio kiekį.
Gydymo būdai
- Šlaplės praplėtimas – minimaliai invazinė procedūra, kai specialiais strypeliais arba balionėliu plečiamas susiaurėjimas. Dažnai šį metodą būtina kartoti.
- Uretroplastika – chirurginė operacija, kurios metu pažeista šlaplės dalis taisoma arba pakeičiama kita audinio dalimi. Šis metodas efektyvesnis ir turi aukštą sėkmės procentą – daugiau nei 80 % atvejų.
Galimos komplikacijos
Net ir po gydymo ši būklė gali atsinaujinti, todėl reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra ir kontrolė. Kartais prireikia pakartotinių intervencijų ar papildomų tyrimų. Dėl randėjimo procesų gali būti, kad prireiks ne vienos šlaplės praplėtimo procedūros.
Po gydymo: atsigavimas ir savijauta
Po šlaplės praplėtimo daugelis žmonių greitai pajunta pagerėjimą – dažniausiai per savaitę. Atkūrimo laikotarpis po uretroplastikos gali trukti 2–3 savaites, kol visiškai atsigaunama.
Ar įmanoma išvengti užpakalinės šlaplės stenozės?
Ne visų atvejų galima išvengti, tačiau vienas iš būdų sumažinti riziką – saugoti dubens sritį nuo traumų. Tai galima padaryti:
- Visuomet segint saugos diržą automobilyje
- Naudojant apsauginę įrangą sportuojant (ypač sportuose, kuriuose galimos stiprios traumos, pvz.: ledo ritulyje, futbole, kovos menų treniruotėse ar lakrose)
- Laikantis mitybos, palankios kaulų stiprumui – su kalciu ir vitaminu D
- Konsultuojantis dėl bisfosfonatų, jeigu reikia lėtinti kaulų nykimą
- Stiprinti kaulus mankštinantis, ypač atliekant svorio apkrovą skatinančius pratimus
- Mesti rūkyti ir riboti alkoholį, nes šie veiksniai mažina kaulų tankį
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Būklės ateitis paprastai palanki: daugeliu atvejų pavyksta ją sėkmingai gydyti, tačiau stenozė gali grįžti ir prireikti pakartotinių procedūrų. Svarbu reguliariai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų stebima ir laiku prireikus būtų taikomas gydymas.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite bet kokius šlapinimosi pokyčius ar simptomus, būdingus šiai būklei – pavyzdžiui, pasunkėjusį šlapinimąsi, skausmą ar kraują šlapime – svarbu pasitarti su medicinos specialistu.
Kada būtina greita medicinos pagalba?
- Visiškai negalite pasišlapinti
- Skausmas šlapinantis ryškiai stiprėja
- Šlapime randami kraujo pėdsakai
- Išryškėja infekcijos požymiai
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kaip nustatyta užpakalinės šlaplės stenozė?
- Kokia jos priežastis jūsų atveju?
- Kokio dydžio yra susiaurėjimas?
- Kaip geriausia pasirūpinti savimi gydymo laikotarpiu?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduoja specialistas?
- Kokią riziką ir naudą turi siūlomas gydymas?
- Kaip dažnai reikalingos stebėsenos konsultacijos?
- Ar tikėtina, kad stenozė gali pasikartoti?
- Kokios yra priemonės, padedančios išvengti atkryčio?
Kas skiriasi tarp šlaplės stenozės ir striktūros?
Abi sąvokos – „stenozė“ ir „striktūra“ – apibūdina susiaurėjimą. Skirtumas slypi šlaplės vietoje: striktūra apima šlaplės dalį, esančią per corpus spongiosum, tuo tarpu stenozė – užpakalinę šlaplę, kuri perina per prostatą ar pūslės kaklelį. Ši atskirtis svarbi nustatant tikslų gydymo būdą.
