Pogimdyminė preeklampsija – reta, bet rimta būklė, susijusi su kraujospūdžio padidėjimu po gimdymo. Dažniausiai simptomai išryškėja per pirmąsias dvi paras po kūdikio gimimo, tačiau ši būklė gali išsivystyti ir iki šešių savaičių laikotarpiu. Negydant pogimdyminė preeklampsija gali sukelti pavojingų komplikacijų – nuo priepuolių ir insulto iki kitų sveikatos problemų.
- 1.Kuo skiriasi pogimdyminė preeklampsija?
- 2.Kada prasideda pogimdyminė preeklampsija?
- 3.Rizikos veiksniai
- 4.Pogimdyminės preeklampsijos simptomai
- 5.Kas lemia ligos atsiradimą?
- 6.Diagnozės nustatymas
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Ar pogimdyminė preeklampsija praeina pati?
- 9.Galimos komplikacijos
- 10.Ar įmanoma šios ligos išvengti?
- 11.Prognozė ir gijimas
- 12.Kasdienybė su liga: kada būtina kreiptis į ligoninę?
- 13.Ar po pogimdyminės preeklampsijos liga gali kartotis?
Kuo skiriasi pogimdyminė preeklampsija?
Preeklampsija dažniausiai diagnozuojama nėštumo metu, tačiau pogimdyminės formos simptomai išryškėja tik pagimdžius. Ši liga gali išsivystyti net ir toms moterims, kurios iki gimdymo neturėjo nė padidinto kraujospūdžio požymių ar preeklampsijos epizodų. Svarbu žinoti, kad net jei moteris anksčiau neturėjo panašių problemų, po gimdymo ši būklė gali pasireikšti visai netikėtai.
Kada prasideda pogimdyminė preeklampsija?
Didžiai daliai moterų pirmieji ligos simptomai išryškėja per 48 valandas po gimdymo, tačiau būklės požymių galima pastebėti ir praėjus kelioms savaitėms – net iki šešių savaičių laikotarpio.
Rizikos veiksniai
Yra tam tikri veiksniai, didinantys pogimdyminės preeklampsijos grėsmę. Svarbiausi iš jų yra:
- Nutukimas;
- Padidėjęs kraujospūdis nėštumo metu;
- Asmeninė arba šeimos preeklampsijos ar pogimdyminės preeklampsijos istorija;
- Amžius – jaunesnės nei 20 metų ir vyresnės nei 40 metų moterys serga dažniau;
- Daugiavaisis nėštumas (dvyniai ir daugiau);
- Autoimuninės ligos;
- 1 arba 2 tipo cukrinis diabetas.
Pogimdyminės preeklampsijos simptomai
- Aukštas kraujospūdis (140/90 mmHg ir daugiau);
- Padidėjęs baltymo kiekis šlapime;
- Intensyvus ar ilgalaikis galvos skausmas;
- Regėjimo pokyčiai, pavyzdžiui, neryškus matymas ar jautrumas šviesai;
- Audinių patinimas – veide, rankose, pėdose bei galūnėse;
- Pykinimas, vėmimas;
- Pilvo skausmas, dažniausiai po šonkauliais;
- Sumažėjęs šlapinimasis;
- Staigus svorio didėjimas;
- Dusulys.
Tai – pagrindiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį pagimdžius. Nepaisant simtpomų intensyvumo, būtina kuo greičiau kreiptis medicinos pagalbos.
Kas lemia ligos atsiradimą?
Kodėl vystosi pogimdyminė preeklampsija, tiksliai nėra žinoma. Medikai žino tik apie rizikos veiksnius ir rekomenduoja išsamiai aptarti savo sveikatos istoriją, reguliariai lankytis patikrinimuose ir nelaukti, jei pastebėjote įtartinų simptomų.
Diagnozės nustatymas
Įtarus pogimdyminę preeklampsiją, dažniausiai atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai:
- Kraujospūdžio matavimas;
- Kraujo tyrimai, vertinant trombocitų kiekį ir inkstų, kepenų veiklą;
- Šlapimo tyrimas dėl baltymo kiekio;
- Smegenų skenavimas, jei buvo patirtas priepuolis – siekiant įvertinti galimus pokyčius.
Gydymo galimybės
Pogimdyminė preeklampsija, nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, gali progresuoti labai greitai. Esant patvirtintai diagnozei, skiriami tokie gydymo būdai:
- Kraujospūdį mažinantys vaistai;
- Vaistai, apsaugantys nuo priepuolių (pavyzdžiui, magnio sulfatas);
- Kraujo krešėjimą mažinantys (antikoaguliantai) medikamentai, kad sumažėtų trombų rizika.
Jei žindote naujagimį, patartina informuoti gydytoją apie žindymą, kad skirti medikamentai būtų saugūs ir jums, ir mažyliui.
Ar pogimdyminė preeklampsija praeina pati?
Svarbu žinoti, kad ši būklė savaime neišnyksta. Jai prireikia skubios medicininės pagalbos. Pajutus požymių, nedelsiant kreipkitės į medicinos įstaigą.
Galimos komplikacijos
- Smegenų, inkstų ar kepenų pažeidimai;
- Priepuoliai;
- Plaučių pabrinkimas;
- Insultas;
- Kraujo krešuliai;
- HELLP sindromas;
- Mirtis.
Ar įmanoma šios ligos išvengti?
Šiuo metu nėra patikimo būdo užkirsti kelią pogimdyminės preeklampsijos vystymuisi. Svarbiausia – žinoti galimus simptomus ir laiku apie juos pranešti gydytojų komandai, ypač jei priklausote rizikos grupei.
Prognozė ir gijimas
Kiek laiko prireiks atsigavimui, priklauso nuo to, kaip greitai suvaldytas ligos procesas. Vaistais kraujospūdį dažniausiai pavyksta stabilizuoti per keletą dienų ar savaičių. Kai spaudimas tampa normalus, komplikacijų tikimybė sumažėja.
Pogimdyminės preeklampsijos gydymo laikotarpiu svarbu rūpintis savimi. Kai kurios moterys turi pasilikti ligoninėje, kad būtų galima stebėti sveikatos būklę. Ilsėkitės, kiek tik galite, ir nepamirškite pasirūpinti savo tiek fizine, tiek emocine sveikata. Būtini visi pogimdyminiai vizitai gydymo įstaigoje ir pagalbos prašymas, jei jaučiatės silpnai ar nesate tikra dėl savo būklės.
Kasdienybė su liga: kada būtina kreiptis į ligoninę?
Stebėkite savo savijautą itin atidžiai – jei kamuoja stiprus galvos skausmas, patinimas veido ir rankų srityje, pasikeitė regėjimas ar atsirado dusulys, kvieskite medikus. Jei ištiko traukuliai, nedelsdama važiuokite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Neignoruokite intuicijos – jei jūsų organizmas siunčia aiškius pavojaus signalus, geriau elkitės atsargiai ir pasitarkite su gydytoju.
Ar po pogimdyminės preeklampsijos liga gali kartotis?
Moterys, patyrusios pogimdyminę preeklampsiją, ateityje turi didesnę tikimybę susidurti su šia liga vėl. Būsimo nėštumo metu gydytojas gali norėti dažniau jus stebėti ir laiku reaguoti į galimus pavojaus ženklus.
