Prepatelarinis bursitas – tai uždegiminis procesas, kuris pažeidžia burzą – skysčio pilną maišelį esantį tiesiai priešais girnelę. Šis uždegimas atsiranda, kai bursa sudirginama, užkrečiama ar pažeidžiama, o dėl to ima kauptis daugiau skysčio nei įprastai. Skysčio perteklius sukelia patinimą ir spaudimą kitiems kelio sąnario audiniams. Daugeliu atvejų patinusią burzą galima lengvai pastebėti – kelio priekinė dalis atrodo išsipūtusi, gali būti jaučiamas skausmas.
- 1.Prepatelarinio bursito formos
- 2.Prepatelarinio bursito simptomai
- 3.Bursito priežastys ir rizikos veiksniai
- 4.Galimos komplikacijos
- 5.Kaip diagnozuojamas prepatelarinis bursitas?
- 6.Gydymo galimybės ir rekomendacijos
- 7.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- 8.Kaip galima išvengti bursito?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
Prepatelarinio bursito formos
Bursitas ties girnele yra vienas dažniausiai pasitaikančių bursito tipų. Dažnai jis turi ir kitų pavadinimų – tokį uždegimą žmonės vadina namų tvarkytojos, dailidės, angliakasio ar kilimų klojėjo keliu, priklausomai nuo veiklos, sukeliančios spaudimą šioje zonoje.
- Ūminis bursitas. Staiga prasidėjęs uždegimas dažniausiai išsivysto po stipraus sumušimo ar traumos, rečiau – dėl bakterinės infekcijos.
- Lėtinis bursitas. Ši forma paprastai susijusi su pasikartojančia apkrova ar spaudimu vienoje vietoje, pavyzdžiui, dėl nuolatinio klūpėjimo ar mechaninio dirginimo.
Prepatelarinio bursito simptomai
Kiek bursito simptomai pasireikš, priklauso nuo uždegimo pobūdžio ir stiprumo. Šią ligą dažniausiai išduoda trys pagrindiniai požymiai, tačiau visi jie nebūtinai pasireiškia kartu:
- Skausmas kelyje. Kai kuriems žmonėms būdingas maudimas ar skausmas net ir ramybės metu, kiti jaučia skausmą tik lenkdami ar klūpėdami sulenktą kelį.
- Patinimas priekinėje kelio dalyje. Dažnu atveju bursa gali būti apčiuopiama ir pasirodyti kaip minkštas, elastingas gumbas po oda.
- Sumažėjusi kelio judesių amplitudė. Stiprus uždegimas gali riboti galimybę pilnai lankstyti ar tiesinti kelį.
Jeigu uždegimo priežastis – infekcija, papildomai atsiranda ir šie simptomai:
- Paraudimas arba violetinis/melsvas odos atspalvis patinusioje vietoje
- Padidėjusi odos temperatūra
- Karščiavimas
- Bendras silpnumas, šaltkrėtis
Pastebėjus infekcijai būdingus požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus, nes negydoma infekcija gali sukelti rimtų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų.
Bursito priežastys ir rizikos veiksniai
Prepatelarinis bursitas gali išsivystyti dėl kelių priežasčių:
- Dažnas klūpėjimas ar nuolatinė kelio apkrova – būtent pasikartojantis spaudimas dažniausiai provokuoja šią ligą.
- Stiprus smūgis į kelį ar trauma (nukritimas, sužeidimas sportuojant).
- Bakterinė infekcija, patekus mikroorganizmams per žaizdą arba įkandimą šioje srityje (vadinama infekciniu bursitu).
- Autoimuninės arba uždegiminės ligos (tokios kaip reumatoidinis artritas ar podagra) – rečiau pasitaikančios priežastys.
Susirgimo rizika didesnė tiems asmenims, kurie:
- Yra 40–60 metų amžiaus
- Užsiima profesine arba laisvalaikio veikla, kurioje nuolat tenka klūpėti (pavyzdžiui, dailidės, sodininkai, sportininkai)
- Žaidžia kontaktinį sportą, kuriame galimi smūgiai į kelius
- Sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys susilpnėjusią imuninę sistemą
Galimos komplikacijos
Nesigydant infekcinio pobūdžio bursito, gali išsivystyti sunkios komplikacijos, tokios kaip sepsis ar net grėsmė gyvybei. Pastebėjus infekcijos simptomus, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
Kaip diagnozuojamas prepatelarinis bursitas?
Pirmiausia gydytojas išklauso simptomus ir įvertina paciento bendrą sveikatos būklę. Dažniausiai apžiūrima, ar yra tinimas, ar skauda, patikrinamas kelio judesių diapazonas. Prireikus, norint patikslinti diagnozę ar atmesti kitas ligas, taikomi papildomi tyrimai:
- Kelio rentgeno nuotrauka padeda nustatyti, ar nėra kaulo pažeidimo, kuris galėtų lemti skausmą ir patinimą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) leidžia pamatyti minkštųjų audinių ar sąnarių sužeidimus.
- Ultragarsas naudojamas nustatyti – ar uždegimas iš tiesų lokalizuotas prepatelarinėje burzoje, ar kitose zonoje, tarkime, pes anserinus burzoje.
- Bursos punkcija (aspiracija): jei įtariama infekcija, specialia adata iš burzos ištraukiamas nedidelis skysčio kiekis ir tiriamas dėl bakterijų.
Gydymo galimybės ir rekomendacijos
Gydymo taktika priklauso nuo uždegimo priežasties ir intensyvumo. Nesudėtingus, neinfekcinius prepatelarinio bursito atvejus dažniausiai pavyksta suvaldyti namuose, laikantis šių principų:
- Poilsis ir fizinio krūvio mažinimas. Stenkitės vengti judesių ir veiklų, kurios stiprina skausmą ar didina tinimą.
- Ledas. Kelis kartus per dieną keliui uždėkite šaltą kompresą – tai padeda mažinti uždegimą ir skausmą.
- Kojos pakėlimas. Ilsintis, stenkite koją laikyti aukščiau už širdies lygį, kad susidariusio skysčio lengviau pasišalintų.
- Suspaudimas. Naudokite specialią kelio juostą ar elastinį bintą, kad sumažintumėte tinimą.
- Vaistai nuo uždegimo. Nesteroidiniai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, slopina uždegimą ir malšina skausmą.
- Steroidų injekcijos. Kai kuriais atvejais gydytojas gali suleisti steroidų tiesiai į burzą, jei kitos priemonės neveiksmingos.
Jeigu uždegimą sukėlė bakterijos, gydymo planas papildomas:
- Antibiotikai. Skiriami geriamieji arba, jei būtina, leidžiami į veną antibakteriniai vaistai.
- Chirurginis gydymas. Jei vaistai neveikia, gali būti atliekamas burzos drenažas arba ją pašalinama chirurginiu būdu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nedvejodami pasikonsultuokite su specialistais, jeigu atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis ar įtariate infekciją – laiku nesuteikus pagalbos, atsiranda stiprių komplikacijų grėsmė.
Kaip galima išvengti bursito?
Bursitui užkirsti kelią labai svarbu:
- Dėvėti apsaugines kelių pagalvėles, jei nuolat tenka klūpėti ar žaisti kontaktinį sportą.
- Laiku ir tinkamai dezinfekuoti žaizdas bei vabzdžių įkandimus, ypač kelio srityje – tai padeda išvengti infekcijų.
- Po sporto ar aktyvios veiklos rekomenduojama kelis minutes pašaldyti ir pakelti kojas, jei stipriai apkraunami keliai.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui sergančiųjų prepatelariniu bursitu pakanka kelių savaičių poilsio, šaltų kompresų ir kojų pakėlimo – simptomai sumažėja, ilgalaikių liekamųjų reiškinių nelieka. Jei per 2–3 savaites reikšmingo pagerėjimo nėra, reikėtų vėl kreiptis į gydytoją. Lėtinis bursitas, ypač jei yra nuolatinė pasikartojanti kelio apkrova, gali užsitęsti mėnesiams ar net metams, tad individualų gydymo planą parenka gydytojas.
