Alergija riešutams atsiranda tada, kai organizmo imuninė sistema tam tikras riešutuose esančias baltymines medžiagas klaidingai atpažįsta kaip pavojingas. Nors daugumai žmonių riešutai nesukelia jokios žalos, jautriems asmenims imuninė sistema sureaguoja kaip į grėsmę ir pradeda gintis.
Kai žmogui pirmą kartą tenka susidurti su riešutų baltymais, organizmas pagamina specialius antikūnus, vadinamus imunoglobulinu E (IgE). Vėliau, patekus riešutams į organizmą, šie antikūnai skatina tam tikras ląsteles išskirti chemines medžiagas – viena iš jų yra histaminas.
Būtent šios medžiagos ir sukelia alergijos požymius. Dažniausiai pasireiškia lengvi simptomai, pavyzdžiui, niežulys ar bėrimas, tačiau kai kuriais atvejais reakcija gali būti labai stipri ir pavojinga gyvybei – pasireiškia anafilaksija.
Rizikos veiksniai
Kodėl kai kurie žmonės negali valgyti riešutų, o kiti gali mėgautis jais be jokių rūpesčių? Atsakymas dažnai slypi genuose. Paveldimumas turi didelę reikšmę – jei šeimoje yra kitų alergiškų asmenų, tikimybė susirgti alergija taip pat padidėja.
Prieš vystantis alergijai, įtakos turi ir išoriniai veiksniai. Yra žinoma, kad tam tikrą riziką gali sukelti ir pernelyg ankstyvas ar per vėlyvas specifinių maisto produktų ragavimas vaikystėje.
Kasdienybė ir atsargumo priemonės
Riešutų alergija dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir yra ypač sudėtinga todėl, kad net labai mažas kiekis riešutų dalių gali sukelti stiprią organizmo reakciją. Dėl šios priežasties daugelis žmonių nuolat nešiojasi adrenalino automatinį švirkštą, kuris gelbsti netikėtos alerginės reakcijos metu.
Gyvenimas su alergija
Šiuo metu visiškai išgydyti riešutų alergijos nėra galimybių. Tačiau žinodami, kaip jos išvengti ir kaip elgtis prireikus, žmonės sėkmingai valdo situaciją ir pilnavertiškai dalyvauja kasdieniame gyvenime.
