Salmoneliozė – tai bakterinė žarnyno infekcija, dažniausiai pasitaikanti apsinuodijimo maistu forma. Liga dažnai pasireiškia stipriais pilvo skausmais ir viduriavimu, o simptomai gali pasireikšti tiek po kelių valandų, tiek po kelių dienų nuo užkrėsto maisto ar vandens suvartojimo.
Kas yra salmoneliozė?
Salmoneliozė – tai infekcija, kurią sukelia Salmonella bakterijos. Dažniausiai jos patenka į žmogaus organizmą su užterštu maistu arba per kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais. Ši liga vadinama salmonelioze, kad būtų atskirta nuo kitų salmonelių sukeliamų ligų, pavyzdžiui, vidurių šiltinės.
Kaip salmoneliozė paveikia organizmą?
Bakterijos patenka į žarnyną, įveikia skrandžio rūgštį ir imuninę apsaugą. Salmonella pažeidžia žarnyno sieneles, todėl organizmas sunkiai pasisavina vandenį – taip atsiranda mėšlungiški pilvo skausmai, o netekus daug skysčių prasideda viduriavimas.
Kas dažniau serga salmonelioze?
Užsikrėsti gali visi, tačiau yra žmonių grupės, kurioms rizika didesnė – ypač jauni vaikai (iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės (daugiau nei 65 metų), kūdikiai iki 12 mėnesių ir visi, kurių imunitetas silpnesnis dėl ligų ar vartojamų vaistų. Riziką padidina ir gyvenimas ar darbas šalia gyvūnų (vištų, ančių, roplių, vėžlių), antibiotikų arba rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas, taip pat lėtinės žarnyno ligos.
Kuo salmoneliozė paplitusi?
Salmoneliozė yra viena dažniausių apsinuodijimų maistu priežasčių pasaulyje. Kasmet užregistruojama daugiau nei milijonas atvejų, nemaža dalis atvejų baigiasi hospitalizacija, o kai kuriems ligoniams išsivysto sunkios komplikacijos.
Kaip dažniausiai susergama salmonelioze?
Infekcijos protrūkius dažniausiai sukelia užkrėsti kiaušiniai, paukštiena, raudona mėsa, žuvis, taip pat žali vaisiai ir daržovės, nepasterizuotas pienas ar jo produktai. Bakterijų galima aptikti tiek maisto produktuose, tiek gyvūnų (ypač paukščių ar roplių) išmatose, ant plunksnų ar kailio. Nesilaikant higienos ir jų nepasterizavus ar nepakankamai termiškai apdorojus, Salmonella gali patekti ir į kitus maisto produktus virtuvėje.
Kaip galima užsikrėsti salmonelioze?
- Vartojant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, paukštieną ar žuvį.
- Suvalgant žalių arba prastai nuplautų vaisių ir daržovių.
- Vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus.
- Gerianant nefiltruotą, neapdorotą arba užterštą vandenį.
- Nepakankamai dažnai plaunant rankas prieš maisto gamybą ir po gyvūnų, jų narvų ar žaislų lietimo.
Be to, gyvūnai gali būti infekcijos nešiotojai: ropliai, paukščiai, šunys, katės, smulkūs augintiniai gali nešioti bakterijas ant odos, plunksnų ar kailio ir nepasižymėti jokiais ligos požymiais.
Kuriuose produktuose dažniausiai aptinkamos salmonelės?
Didžiausia rizika tenka žaliems kiaušiniams ir jų lukštams, žaliai ar nepakankamai iškeptai paukštienai, jūros gėrybėms, tačiau užkrėstas gali būti beveik bet koks žalias arba termiškai neapdorotas maistas.
Ar salmonelės turi kvapą?
Ne, Salmonella bakterijos jokio specifinio kvapo nesukelia – užsikrėtęs maistas dažniausiai atrodo ir kvepia visiškai įprastai.
Ar salmoneliozė užkrečiama?
Salmoneliozė yra užkrečiama – ja galima užsikrėsti nuo žmogaus ar gyvūno, nelabai laikantis higienos, prastai nuplovus rankas po tualeto ar sergant, galima bakterijas perduoti kitiems per aplinką ar maistą.
Salmoneliozės simptomai
- Dažnas ir vandeningas viduriavimas, kartais su krauju.
- Pakilusi temperatūra (karščiavimas).
- Spazminiai pilvo skausmai.
- Pykinimas ir vėmimas (ne visada).
- Galvos skausmas.
Skausmai ir diskomfortas, taip pat bendras silpnumas dažnai lydi šiuos požymius. Ne visiems pasireiškia visi simptomai – kai kurie žmonės vemia rečiau, dažniausiai dominuoja viduriavimas ir temperatūra.
Kaip atrodo salmoneliozės metu pasikeitusios išmatos?
Dažniausiai išmatos tampa labai skystos, kartais jose gali atsirasti ir kraujo. Jei pastebėjote kraują išmatose, vertėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Priežastys, dėl kurių užsikrečiama salmonelioze
- Žali arba blogai termiškai apdoroti produktai: mėsa, kiaušiniai, žuvis, paukštiena.
- Nepasterizuoti pieno produktai ar vaisiai.
- Vanduo iš nesaugių šaltinių.
- Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais arba jų aplinka.
- Nešvarios rankos po gyvūnų ar jų objektų lietimo, po tualeto, prieš ruošiat maistą.
Salmoneliozės diagnostika
Kaip nustatoma salmoneliozė?
Diagnozę dažniausiai nustato gydytojas, įvertinęs simptomus ir paskyręs laboratorinius tyrimus. Dažniausiai tiriama išmatų (kartais kraujo ar kitų skysčių) mėginiai ieškant Salmonella bakterijų.
- Išmatų tyrimas: Dažniausiai reikia pateikti mėginį specialioje talpoje, o laboratorijoje atliekama bakterijų paieška.
- Kraujo tyrimas: Kartais gali būti atliekamas, norint įsitikinti, ar bakterijos neišplito į kraują.
- Kiti mėginiai: Galima tirti ir kitus organizmo skysčius ar audinius, pavyzdžiui, šlapimą arba pūlingų žaizdų turinį.
Gydymo galimybės
Kaip gydoma salmoneliozė?
Daugeliu atvejų salmoneliozė praeina savaime per kelias dienas. Svarbiausia gydymo dalis – nuolat atkurti organizmo skysčius ir mineralus, kad būtų išvengta dehidratacijos. Jei ligos eiga sunki arba priklausote rizikos grupei, gydytojas gali skirti antibiotikų. Esant stipriam viduriavimui ar dehidratacijai, gali prireikti gydymo ligoninėje.
Kokie vaistai taikomi salmoneliozei gydyti?
- Antibiotikai gali būti skiriami, kai liga sunki: dažniausiai vartojami ciprofloksacinas, ceftriaksonas, trimetoprimas-sulfametoksazolas, azitromicinas.
- Simptomams lengvinti suaugusieji gali vartoti nereceptinius vaistus nuo viduriavimo (po gydytojo rekomendacijos).
Kaip palengvinti salmoneliozės simptomus namuose?
- Gerti daug skysčių: vandens, mineralinio arba silpnų sultinių, atskiestų vaisių sulčių, rehidratuojančių tirpalų.
- Vengti sunkiai virškinamo ar aštraus maisto.
Vaikams ar kūdikiams nereikėtų duoti vaistų nuo viduriavimo nepasitarus su gydytoju.
Ar salmoneliozė praeina savaime?
Daugeliu atvejų salmoneliozės simptomai sumažėja ir liga praeina nespecifinio gydymo per 4–7 dienas. Labai svarbu visas ligos metu gautas skysčių netektis atstatyti, kad neprasidėtų dehidratacija.
Salmoneliozės profilaktika
Kasdieniai įpročiai, padedantys išvengti salmoneliozės
- Visada kruopščiai plaukite rankas su muilu – ypač po tualeto, prieš gaminant maistą, po kontakto su gyvūnais ar jų įranga.
- Venkite gaminti maistą kitiems, kai sergate.
- Maisto gaminimo paviršius, įrankius valykite prieš ir po naudojimo.
- Visko, kas kontaktuoja su žalia mėsa, paukštiena ar žuvimi, nenaudokite kitiems gaminimo darbams.
- Maistą gerai iškepkite – salmonelės žūsta aukštoje temperatūroje.
- Kruopščiai nuplaukite arba nulupkite vaisius, daržoves.
- Produktus greitai dėkite į šaldytuvą ar šaldiklį.
- Nevartokite nepasterizuoto pieno ar produktų iš jo.
- Nenaudokite nepatikrinto, nefiltruoto vandens, ypač kelionių metu – rinkitės fasuotą vandenį.
Kaip saugiai elgtis su gyvūnais?
- Kruopščiai plaukite rankas po kontakto su bet kokiais gyvūnais ar jų aplinka.
- Nekelkite rankų prie burnos ar nesiilgėje gyvūnų (be išskirtinio poreikio) plunksnų, kailio ar odos.
- Rizikos grupei priklausantiems žmonėms (kūdikiai, vyresnio amžiaus asmenys, imunitetą silpninantys ligoniai) nerekomenduojama liesti rizikingų gyvūnų, tokių kaip ropliai, vėžliai, vištos ar antys.
- Negalima maisto ar gėrimų vartoti gyvūnų laikymo vietose.
- Naminių gyvūnų narvus ar akvariumus tvarkykite lauke, jei įmanoma, nenaudokite tam skirtų virtuvės kriauklių.
Ligos eiga ir prognozė
Kaip dažniausiai eina salmoneliozės eiga?
Dauguma žmonių per kelias dienas pasveiksta. Sunkiai sergantiems pacientams ar priklausantiems rizikos grupei gydymas gali užtrukti ilgiau – reikalingi antibiotikai ar net hospitalizacija.
Kiek laiko trunka salmoneliozė?
Simptomai paprastai išnyksta per 4–7 dienas. Jeigu simptomai trunka ilgiau ar blogėja, derėtų pasitarti su gydytoju.
Kokios galimos komplikacijos?
- Dehidratacija (skysčių netekimas), kurią sukelia nuolatinis vėmimas ar viduriavimas – uždelsus ji gali grėsti gyvybei.
- Bakteriemija ir sepsis – bakterijų patekimas į kraują, galintis sukelti infekcijas kituose organuose.
- Osteomielitas – kaulų uždegimas, retesnė komplikacija (daugiausia sergantiesiems pjautuvine anemija).
- Reaktyvioji artritas – organizmo atsakas sukelia sąnarių, akių ar šlapimo takų uždegimą.
Labai retais atvejais sunkios salmoneliozės eigos gali baigtis mirtimi, ypač jei išsivysto sepsis arba bakterijos išplinta po organizmą.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Simptomai nepraeina arba stiprėja po kelių dienų.
- Užsitęsęs ar aukštas karščiavimas.
- Kraujas išmatose.
- Dažnas vėmimas ir negalėjimas išlaikyti skysčių bei maisto.
- Mažas ar labai tamsus šlapimo kiekis.
- Burnos, gerklės sausumas.
- Galvos svaigimas, ypač keliantis iš lovos.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui:
- Kaip palengvinti simptomus namuose?
- Kokie būdai geriausiai padės išvengti dehidratacijos?
- Ką daryti, jei simptomai stiprėja ar keičiasi?
- Kokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į pagalbą?
