Scolionofobija – tai stipri ir ilgalaikė baimė lankyti mokyklą, išliekanti vaikui augant. Nors tokia būklė nėra įvardijama kaip atskira diagnozė psichikos sutrikimų klasifikacijoje, kai kurie specialistai ją prilygina specifinėms fobijoms. Šią baimę turintys vaikai nuolat nerimauja dėl mokyklos, gali prastai jaustis vien nuo minties eiti į pamokas – dėl neaiškių ar nevienareikšmių priežasčių dažnai praleidžia pamokas, o jų savijauta blogėja.
- 1.Kas dažniausiai susiduria su mokyklos baime?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko baimė lankyti mokyklą?
- 3.Baimės priežastys ir veiksniai
- 4.Scolionofobijos simptomai
- 5.Kaip nustatoma scolionofobija?
- 6.Scolionofobijos valdymas ir pagalba
- 7.Susijusios būklės ir rizikos veiksniai
- 8.Kaip padėti įveikti baimę lankyti mokyklą?
- 9.Ką verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu?
- 10.Ar galimas ir mokymosi užduočių bijojimas?
Kas dažniausiai susiduria su mokyklos baime?
Vaikams aplink antrus gyvenimo metus dažnai pasireiškia atsiskyrimo nerimas – jie verkia, nerimauja ar būna dirglūs palikti be tėvų. Dauguma vaikų su laiku šį etapą natūraliai įveikia, tačiau kai kuriems nerimas išlieka ir vėliau perauga į baimę lankyti mokyklą.
Yra keletas veiksnių, dėl kurių vaikas tampa labiau pažeidžiamas scolionofobijai:
- Jis – vienturtis.
- Yra jauniausias šeimoje.
- Dažnai serga lėtinėmis ligomis.
- Augina itin besirūpinantys, per daug globojantys tėvai.
- Nuo prigimties jautresnis, linkęs į nerimą.
Kaip dažnai pasitaiko baimė lankyti mokyklą?
Skaičiuojama, kad ši baimė pasireiškia maždaug 2–5 % vaikų – tai reiškia, kad problema paliečia maždaug vieną iš dvidešimties mokinių. Dažniausiai ji išryškėja tarp 5–6 metų vaikų arba pereinant į progimnaziją (apie 10–11 metus). Kartais sustiprėja keičiantis mokyklai, pavyzdžiui, pradėjus lankyti gimnaziją.
Baimės priežastys ir veiksniai
Dažnai scolionofobijos priežastis ne visada aiški. Visgi, tiek namų aplinka, tiek situacijos mokykloje gali skatinti vaiko nerimą ir nenorą lankyti pamokas. Namuose baimės vystymuisi įtakos gali turėti:
- Baimė dėl smurto šeimoje arba aplinkoje.
- Finansinis nestabilumas šeimoje.
- Maisto trūkumas.
- Nepakankamos gyvenimo sąlygos ar net būsto neturėjimas.
- Emocinės paramos stoka – kai tėvai neskiria pakankamai dėmesio.
- Esminiai gyvenimo pokyčiai: skyrybos, persikraustymas, artimo žmogaus netektis.
Problemos gali kilti ir dėl neigiamų patirčių mokykloje:
- Patyčios, grasinimai, fizinės prievartos baimė tarp bendraamžių.
- Baimė būti kritikuojamam, išjuoktam ar nubaustam mokytojų ar kitų darbuotojų.
- Mokymosi sunkumai, pavyzdžiui, sunkumai įsisavinant kalbą, skaičius ar skaitymą.
- Nerimas dėl ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, galimų incidentų mokykloje.
Scolionofobijos simptomai
Mokyklos baimė dažnai pasireiškia ir fiziniais, ir psichologiniais simptomais.
Fiziniai simptomai
- Viduriavimas.
- Galvos skausmai.
- Pykinimas, vėmimas.
- Pilvo skausmai.
- Drebėjimas ar sunkiai suvaldoma įtampa kūne.
Psichologiniai simptomai
- Per didelis prisirišimas prie tėvų, nenoras palikti juos vienus.
- Tamsos baimė.
- Baisu sapnuoti (košmarai).
- Nenustojantis galvojimas apie savo ar artimųjų saugumą.
- Pykčio protrūkiai, isterijos.
Kaip nustatoma scolionofobija?
Šiai baimei nėra griežtų diagnostinių kriterijų, todėl gydytojas sprendžia remdamasis vaiko ir tėvų pasakojimais. Siekiant išsiaiškinti tikrąją mokyklos baimės esmę, dažnai klausiama:
- Kokius simptomus patiria vaikas.
- Kada simptomai dažniausiai pasireiškia.
- Kiek ilgai simptomai trunka.
- Kas juos provokuoja ar paaštrina.
- Kas padeda sumažinti ar įveikti baimę.
Scolionofobijos valdymas ir pagalba
Nedidelių baimių atveju vaikui gali padėti artimųjų parama ir bendradarbiavimas su mokytojais. Jei simptomai sunkesni ar susiję su kitomis psichikos sveikatos būklėmis, dažnai siūloma profesionali pagalba.
- Pokalbių terapija (kognityvinė elgesio terapija). Tai padeda vaikui atpažinti neteisingas ar perdėtas mintis apie mokyklą ir išmokti keisti jas į objektyvesnes.
- Dialektinė elgesio terapija. Šios terapijos metu vaikas mokosi keturių svarbių įgūdžių – dviejų nukreiptų į priėmimą ir dviejų į pokyčius. Taip suprantama, kaip mintys veikia elgesį, ir mokomasi valdyti stiprias emocijas.
- Palaipsninio įveikimo terapija (eksponavimo terapija). Baimė mažinama žingsnis po žingsnio – pradžioje vaikas gali tik įsivaizduoti buvimą mokykloje, vėliau pradeda lankyti ją realiai.
- Medikamentinis gydymas. Jei kartu nustatoma ir kita psichikos sveikatos problema, kartais prireikia vaistų – dažniausiai skiriami antidepresantai iš SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupės.
Susijusios būklės ir rizikos veiksniai
Mokyklos baimė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie jau turi psichikos sveikatos problemų ar polinkį į nerimą. Be to, ją galima pastebėti kartu su:
- Depresija.
- Bendra nerimo sutrikimo forma.
- Obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu.
- Priešpriešos ir prieštaravimo sutrikimu.
- Potrauminio streso sutrikimu.
- Socialinio nerimo sutrikimu.
Kaip padėti įveikti baimę lankyti mokyklą?
Kreipusis pagalbos ir taikant tinkamą gydymą, dauguma vaikų išmoksta suvaldyti mokyklos baimę. Kai kada su tam tikru nerimu teks gyventi nuolat, bet dažnai galima išmokti valdyti savo jausmus ir nebeleisti jiems kontroliuoti kasdienybės.
Papildomai naudingi įvairūs savipagalbos būdai:
- Mokytis dėmesingumo (mindfulness) ar meditacijos praktikų, kurios padeda sumažinti stresą.
- Praktikuoti kvėpavimo pratimus.
- Kartoti teigiamus paskatinančius teiginius (afirmacijas).
Ką verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu?
Susidūrus su mokyklos baime, verta aptarti šiuos klausimus su gydytoju ar psichologu:
- Kokios tikėtinos mokyklos vengimo priežastys?
- Ar vaikui yra nustatytas koks nors psichologinis sutrikimas?
- Ar būtų naudingas pasikalbėjimas su specialistu?
- Kaip galiu padėti savo vaikui įveikti šią baimę?
Ar galimas ir mokymosi užduočių bijojimas?
Be baimės lankyti pamokas, kai kurie vaikai gali patirti stiprią baimę dėl pačių namų darbų ar mokymosi užduočių. Tokia būklė vadinama devvarfobija – ji pasireiškia panikos priepuoliais arba ypatingu nerimu, jei užduočių atrodo tiesiog per daug.
