Antrinė hipertenzija – tai būklė, kai padidėjęs kraujospūdis turi aiškiai nustatomą priežastį. Dažniausiai ją sukelia kita liga arba tam tikri vartojami vaistai ar medžiagos. Nustačius ir išgydžius pagrindinę priežastį, dažnai galima pasiekti, kad kraujospūdis vėl taptų normalus. Skirtingai nei pirminė (arba esminė) hipertenzija, kurios viena konkreti priežastis nenustatoma, antrinės hipertenzijos atvejais priežastis yra aiški.
Priežastys
Daugelis hipertenzijos atvejų laikomi pirminiais, tačiau tyrimai rodo, kad antrinė hipertenzija yra dažnesnė nei manyta anksčiau. Dalis žmonių ilgai nežino, jog jų padidėjusį kraujospūdį sukelia kokia nors atpažįstama priežastis, todėl liga gali būti painiojama su pirminiu kraujospūdžio sutrikimu.
Yra kelios dažniausiai pasitaikančios antrinės hipertenzijos priežastys:
- Obstrukcinė miego apnėja
- Inkstų arterijų susiaurėjimas (stenozė)
- Pagrindinis aldosteronizmas (pvz., Conno sindromas)
- Tam tikri vaistai, alkoholis ar kitos medžiagos
- Inkstų parenchimos ligos
- Hormonų išskiriantys navikai (pvz., feochromocitoma, paraganglioma)
- Kušingo sindromas
- Per žemas skydliaukės aktyvumas (hipotirozė)
- Per didelis skydliaukės aktyvumas (hipertirozė)
- Aortos susiaurėjimas (koarktacija)
Tarp vaistų, galinčių padidinti kraujospūdį, dažniausiai minimi:
- Amfetaminai
- Onkologijoje vartojami angiogenezės inhibitoriai
- Antidepresantai
- Sisteminiai kortikosteroidai
- Nosies užgulimą šalinantys vaistai
- Imunosupresantai
- Geriamieji kontraceptikai
- NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo)
- Antrosios kartos antipsichotikai
Atskirai verta paminėti kitas medžiagas, kurios gali paskatinti antrinės hipertenzijos išsivystymą. Tai alkoholis, kai kurie žoliniai papildai, nikotinas ir kai kurie svaiginamieji preparatai.
Antrinės hipertenzijos simptomai
Dažniausiai pati antrinė hipertenzija ryškių simptomų nesukelia, ypač jei kraujospūdis nėra labai aukštas. Tačiau organizmo požymiai gali priklausyti nuo pagrindinės ligos, kuri išprovokavo spaudimo pakilimą.
- Aktivi skydliaukė (hipertirozė): greitas širdies plakimas, širdies permušimai, nerimo ar baimės jausmas, stiprus prakaitavimas, drebančios rankos, staigus svorio kritimas.
- Sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotirozė): nuovargis, užkimusi kalba, didėjantis kūno svoris, raumenų silpnumas, tirpstančios rankos, išsiblaškymas ar protinis aptemimas.
- Obstrukcinė miego apnėja: miego sutrikimai, dažni prabudimai naktį, kvėpavimo pauzės miegant, knarkimas, naktinis prakaitavimas, nuolatinis dienos nuovargis, sunku susikaupti, svyruojanti nuotaika.
- Pagrindinis aldosteronizmas: raumenų spazmai ar silpnumas, galvos skausmas, troškulys, dažnesnis šlapinimasis, regėjimo neryškumas, padidėjęs nuovargis.
- Inkstų arterijų susiaurėjimas: galvos skausmai, edema, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, niežtinti ar sausa oda, miego sutrikimai – ypač, jei liga progresuoja.
Įtariama, kad tai – antrinė hipertenzija, kai:
- Paprastai normalus kraujospūdis staiga smarkiai pakyla.
- Padidėjęs kraujospūdis nustatomas jaunesniam nei 30 metų žmogui.
- Pasireiškia pavojingai aukštas kraujospūdis (hipertenzinė krizė).
- Pasirodo taip vadinama rezistentinė hipertenzija – kai vartojami mažiausiai trys antihipertenziniai vaistai, o kraujospūdis vis tiek išlieka aukštas.
- Kai vaikams iki brendimo pasireiškia padidėjęs kraujospūdis, taip pat verta ieškoti antrinės priežasties.
Galima rizika
Negydoma antrinė hipertenzija gali sukelti širdies veiklos sutrikimus ir ilgainiui – širdies ligas, nes nuolat padidėjęs kraujospūdis kenkia kraujagyslėms ir širdžiai. Be to, komplikacijos gali kilti ir nuo pirminės ligos, kuri yra padidėjusio kraujospūdžio priežastis.
Kai kuriems žmonėms diagnozė „antrinė hipertenzija“ būna pirmasis ženklas, kad organizme vystosi kita liga. Kontroliuojant spaudimą, kartu atsiranda galimybė laiku gydyti pagrindinę problemą.
Diagnozės nustatymas
Siekiant nustatyti, ar padidėjusį kraujospūdį sukėlė antrinė priežastis, gali prireikti nuodugnesnių tyrimų. Reikia atmesti kitas galimas priežastis bei išsamiai ištirti simptomus. Gydytojai įvertina:
- Atlieka fizinį ištyrimą
- Renka išsamią sveikatos istoriją, vertina vartojamus vaistus ir papildus
- Klausia apie mitybą, ypatingą dėmesį skiriant druskos ir alkoholio vartojimui
- Paskiria pagrindinius tyrimus – širdies elektrokardiogramą, kraujo ir šlapimo tyrimus
Jei pradiniai rezultatai neatskleidžia priežasties, tiriama toliau – konkretūs tyrimai priklauso nuo įtariamos ligos pobūdžio:
- Kilograminiai kraujo ir šlapimo tyrimai
- Inkstų echoskopija
- Kompiuterinė tomografija (CT angiografija)
- Magnetinis rezonansas (angio-MR)
- Miego tyrimas (polisomnografija)
Antrinės hipertenzijos gydymas
Gydymo planas priklauso nuo nustatytos pagrindinės priežasties. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka individualų sprendimą, kuris gali apimti:
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
- Vaistai pagrindinei ligai gydyti
- Mitybos ir gėrimų pritaikymas
- Alkoholio ribojimas
- Rūkymo atsisakymas
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Tam tikrų prietaisų naudojimas (pavyzdžiui, CPAP miego apnėjai gydyti)
- Specialios procedūros ar operacijos, jei reikia
Visais atvejais gydytojas aptaria rekomendacijas ir paaiškina, ko galite tikėtis gydymo metu.
Kreipimasis į gydytoją
Būtinai pasitikrinkite kraujospūdį bent kartą per metus. Kadangi antrinė hipertenzija dažnai nesukelia aiškių simptomų, žmogus gali nežinoti apie problemą ir taip ilgą laiką negauti pagalbos. Turint aukštą kraujospūdį būtina laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai tikrintis, o prireikus – matuoti spaudimą ir namuose.
Prognozė
Daug atvejų, kai antrinė hipertenzija pastebima ir gydoma anksti, turi puikią prognozę – pavykus pašalinti pagrindinį priežastinį veiksnį, kraujospūdis grįžta prie normos ir sumažėja rizika pažeisti kraujagysles bei širdį. Kartais, jei antrinių priežasčių yra daugiau nei viena, spaudimas gali išlikti aukštesnis, todėl būtina vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus.
Svarbiausia – laiku atpažinti priežastį ir pagal gydytojo rekomendacijas pradėti gydymą, taip galima apsaugoti širdį, inkstus ir kitus organus nuo ilgalaikio pažeidimo.
