Sisteminis uždegiminis atsako sindromas (SIRS) – tai pernelyg stipri žmogaus organizmo gynybinė reakcija į įvairius žalingus veiksnius. Dėl šios perdėtos imuninės sistemos veiklos visame kūne kyla stiprus uždegimas, galintis lemti organų sutrikimus – nuo laikinų iki negrįžtamų – ar net gyvybei pavojingas būkles.
SIRS priežastys ir rizikos veiksniai
Ši būklė gali išsivystyti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Dažniausi SIRS sukėlėjai yra ne tik infekcijos, bet ir kitos situacijos, tokios kaip:
- Traumos arba operacijos
- Ūminis uždegimas ar pirminis organų kraujotakos sutrikimas (išemija)
- Onkologinės ligos
- Kvėpavimo takų patekusi svetimkūnių ar skysčių aspiracija
- Ūminis kasos uždegimas
- Vaistų sukeltos nepageidaujamos reakcijos
- Platus odos nudegimas
- Toksiškas šokas, kraujo užkrėtimas
- Plati grybelinė infekcija žmonėms, kurių imuninė sistema yra silpna
- Žalingų medžiagų vartojimas, perdozavimas
- Autoimuninės reakcijos (pvz., vaskulito paūmėjimas)
Tam tikri žmonės turi didesnę riziką susirgti SIRS. Tai – kūdikiai, vyresnio amžiaus asmenys (virš 65 m.), pacientai, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl vėžio gydymo, imunosupresijos, organų transplantacijos ar esant lėtinėms ligoms (cukrinis diabetas, kepenų cirozė, lėtinės plaučių ligos). Taip pat pavojus didesnis, jei jau yra infekcinė liga, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar meningitas.
SIRS ir sepsio skirtumai
Jei SIRS išsivysto dėl infekcijos, tokia būklė vadinama sepsiu – tai gyvybei pavojinga sveikatos būklė, kuriai reikia skubios medicininės pagalbos. Visi sepsiu sergantys asmenys patiria SIRS, tačiau ne visi SIRS atvejai susiję su infekcijomis – kartais tai būna neseptinė uždegimo grandinė.
Kaip dažnai pasitaiko SIRS?
Tikslų sergamumą SIRS įvertinti gana sudėtinga, nes ne visi žmonės spėja kreiptis į gydytojus. Vis dėlto SIRS nėra retas reiškinys skubios pagalbos skyriuose ar intensyvios terapijos palatose. Didelės apimties tyrimai rodo, kad maždaug 15% atvykusių į ligoninę žmonių atitinka bent du diagnostinius SIRS kriterijus jau pirmąją dieną, o apie pusė visų pacientų šiuos kriterijus atitinka bent kartą per hospitalizaciją.
Sisteminis uždegiminio atsako sindromo simptomai
Dėl įvairių priežasčių kilęs SIRS gali pasireikšti labai skirtingais požymiais. Dažniausi simptomai:
- Odos paraudimas, patinimas (edema) tam tikrose kūno srityse
- Didelis skausmas
- Kūno organų funkcijos sutrikimas – silpnumas, dalinis arba visiškas neveikimas
- Stiprus nuovargis
- Greitas širdies plakimas
- Pakitęs kvėpavimas
- Padidėjusi arba sumažėjusi kūno temperatūra (karščiavimas ar hipotermija)
- Drebėjimas, šaltkrėtis
- Oda gali būti šilta arba, priešingai, išberta, drėgna
- Psichikos sutrikimai – sumišimas, susijaudinimas, orientacijos, sąmonės netekimas
Diagnostika
Kadangi SIRS gali greitai tapti pavojingas gyvybei, gydytojai stengiasi kuo greičiau įvertinti paciento būklę:
- Atidžiai apžiūrima bendra būklė, pamatuojami gyvybiniai rodikliai (temperatūra, pulsas, kvėpavimas, spaudimas)
- Vertinama paciento savijauta ir ligos istorija
- Nustatoma galima SIRS priežastis, jei galima
Norint išsiaiškinti ligos mastą, atliekami papildomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai: pagrindinių medžiagų kiekio nustatymas, leukocitų skaičius, pieno rūgšties koncentracija, kepenų ir inkstų funkcijos testai
- Kraujo prisotinimas deguonimi
- Šlapimo tyrimas
- Kraujo kultūros testas dėl bakterijų
- Rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai
Diagnostiniai kriterijai
Diagnozuojant SIRS svarbu nustatyti bent du iš šių požymių:
- Kūno temperatūra aukštesnė nei 38 °C arba žemesnė nei 36 °C
- Širdies susitraukimų dažnis viršija 90 kartų per minutę
- Kvėpavimo dažnis viršija 20 kartų per minutę, arba anglies dvideginio dalinis slėgis mažesnis nei 32 mmHg
- Leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) daugėja virš 12 000
Vaikų atveju būtina užfiksuoti pakitusią leukocitų koncentraciją arba neįprastą temperatūrą, nes jų kvėpavimo dažnis ir širdies plakimas natūraliai dažnesni nei suaugusiųjų.
Gydymas ir pagalba
SIRS gydymo strategija priklauso nuo pagrindinės priežasties ir yra nukreipta į tai, kad būtų užkirstas kelias organų funkcijos nepakankamumui arba jis būtų suvaldomas.
- Suleidžiami intraveniniai skysčiai, siekiant palaikyti tinkamą kraujotaką ir išvengti kraujospūdžio kritimo
- Esant bakterinei infekcijai – skiriami antibiotikai
- Skiriami vaistai kraujospūdžiui palaikyti (vazopresoriai)
- Kortikosteroidai taikomi šoko atveju
- Prireikus reguliuojamas cukraus kiekis kraujyje suleidžiant insulino
- Atliekamos chirurginės procedūros – infekuotos žaizdos drenažas, pažeistų audinių šalinimas ar diagnostinė operacija
Kilus organų nepakankamumui gali prireikti papildomos pagalbos: dirbtinės plaučių ventiliacijos, dializės ir kitų gyvybę palaikančių priemonių.
Kaip apsisaugoti nuo SIRS?
Nors ne visus atvejus galima prognozuoti ar išvengti, yra veiksmų, kurie sumažina susirgimo tikimybę:
- Reguliarus rankų plovimas ir kitų higienos įpročių laikymasis
- Kruopšti žaizdų ir odos priežiūra gijimo laikotarpiu
- Vakcinacija pagal rekomendacijas
- Lėtinių ligų kontrolė, periodinis sveikatos tikrinimas
- Greita gydytojo konsultacija, jei pablogėja jau turimos ligos simptomai
- Skubiai ieškoti pagalbos, jei yra rimta trauma ar įtariama infekcija
Prognozė ir galimos komplikacijos
Pasveikimo tikimybė labai priklauso nuo to, kada buvo diagnozuotas sutrikimas, kaip greitai pradėtas gydymas ir kokia pagrindinė SIRS priežastis. Taip pat svarbūs individualūs rizikos veiksniai, pavyzdžiui, imuniteto būklė.
Daugelis žmonių, gavusių laiku pagalbą, visiškai pasveiksta ir gali tęsti įprastą gyvenimą. Tačiau SIRS gali būti pavojingas: mirtingumas siekia iki 7% visų atvejų, o dėl sepsio sudėtingesnių formų rizika gerokai išauga.
- Sepsio atveju – iki 1,3% atvejų baigiasi mirtimi
- Sunkaus sepsio atveju – iki 9,2%
- Septinio šoko metu – iki 28%
SIRS gali sukelti sunkias komplikacijas, tarp jų ūmią antinksčių nepakankamumo būklę, ūmius smegenų veiklos sutrikimus, kvėpavimo nepakankamumą, kepenų fermentų pokyčius, inkstų pažeidimą, kraujo krešėjimo sutrikimus, hemolizę, medžiagų apykaitos disbalansą ar trombocitų kiekio pakitimus.
Nors kai kurios komplikacijos gali būti išgydomos ar atstatomos, kitos (pvz., smegenų pažeidimas) gali išlikti visą gyvenimą.
