Miego apnėja – tai miego metu atsirandantis kvėpavimo sustojimo sutrikimas. Ši būklė kyla tuomet, kai kvėpavimo takai užblokuojami arba sutrinka kvėpavimo kontrolė smegenyse. Nors ši būsena padeda išlikti gyviems, nes pažadina ir leidžia vėl įkvėpti oro, nuolat nutrūkstanti miego struktūra neleidžia tinkamai pailsėti ir ilgainiui gali sukelti pavojingų komplikacijų, ypač širdžiai.
Kas yra miego apnėja
Miego apnėja pasireiškia tuo, kad įvyksta trumpos kvėpavimo pauzės arba visiškas kvėpavimo sustojimas miegant. Šios kvėpavimo pauzės dažniausiai įvyksta dėl to, kad miegant gerklės raumenys atsipalaiduoja ir suspaudžia kvėpavimo takus (obstrukcinė miego apnėja). Kitais atvejais smegenys nesugeba tinkamai perduoti signalų kvėpuoti (centrinė miego apnėja). Retkarčiais abiejų tipų apnėja pasireiškia kartu – tai vadinama mišria ar sudėtine apnėja.
Miego apnėjos rūšys
- Obstrukcinė miego apnėja (OMA): Viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimas dėl raumenų atsipalaidavimo ir minkštųjų audinių spaudimo gerklėje.
- Centrinė miego apnėja (CMA): Kvėpavimas sulėtėja ar sustoja, nes sutrinka kvėpavimo reguliavimas smegenyse.
- Mišri ar sudėtinė miego apnėja: Kartu pasireiškia abiejų tipų apnėjos požymiai.
Kaip dažnai pasitaiko miego apnėja
Pasaulyje, kalbant apie 30–69 metų amžiaus žmones, obstrukcinė miego apnėja gali būti diagnozuojama net 1 milijardui asmenų. Tiesa, centrinė forma yra retesnė, tačiau taip pat pasitaiko.
Miego apnėjos simptomai
Šis sutrikimas turi įtakos tiek naktiniam, tiek dienos laikui. Dažniausi požymiai buvo pastebėti šie:
- Pakartotiniai prabudimai naktį
- Ilgos kvėpavimo pauzės miegant (dažnai tai pastebi partneriai)
- Neritmingas kvėpavimas: po pagreitėjusio ir vis gilėjančio kvėpavimo sekasi silpnėjantis, kol trumpam visai sustoja
- Kūtras ir garsus knarkimas
- Prabudimai su gniuždančio oro stygiaus jausmu arba tarsi užspringus
- Miego trūkumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas ryte
Kiti galimi simptomai:
- Galvos skausmas, ypač rytais
- Prakaitavimas naktį
- Nuotaikų kaita, dirglumas, depresyvūs simptomai
- Neramumas miegant
- Seksualinė disfunkcija
Miego apnėjos priežastys
Šį sutrikimą gali sukelti:
- Kvėpavimo takų susiaurėjimas ar užsikimšimas viršutinėje jų dalyje
- Sutrūkęs centrinis kvėpavimo reguliavimas smegenyse
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas (šeimos nariai sirgo miego apnėja)
- Ligos, tokios kaip širdies ydos ar insultas, padidėjęs kraujospūdis
- Padidėję tonziliai, ypač vaikams
- Antsvoris ar nutukimas
- Vyresnis amžius (vyrai dažniau suserga iki 50-ies metų)
Nors padidinta rizika būdinga turint viršsvorį ar nutukimą, miego apnėja gali išsivystyti bet kokios kūno sandaros žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Komplikacijos, kurias gali sukelti miego apnėja
- Lėtinis dienos mieguistumas, kuomet gali įvykti net „mikro-miegai“: užsnūstama vos keletui sekundžių, pavyzdžiui, vairuojant ar dirbant
- Širdies ritmo sutrikimai – ypač prieširdžių virpėjimas
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Širdies pažeidimas ar širdies nepakankamumas
- Staigus širdies sustojimas
Kaip diagnozuojama miego apnėja
Norint nustatyti šį sutrikimą, pirmiausia išsiaiškinami būdingi simptomai ir surenkama detalioji ligos bei šeimos istorija. Gydytojas gali pasiūlyti specialius miego tyrimus, kurie leidžia tiksliai įvertinti apnėjos pobūdį.
Tyrimai miego apnėjai nustatyti
- Polisomnografija: Tai atliekamas naktį, stebint širdies ritmą, kvėpavimą, deguonies kiekį kraujyje, smegenų veiklą ir dar daugiau. Naudojami specialūs jutikliai.
- Miego apnėjos tyrimas namuose: Tai supaprastintas variantas, kai stebima kvėpavimo veikla. Šis tyrimas turi savo apribojimų – pavyzdžiui, nėra galimybės diagnozuoti centrinės miego apnėjos.
Diagnozei gali praversti ne tik miego tyrimai, bet ir namuose padaryti vaizdo ar garso įrašai nakties metu, kuriuose užfiksuojami neįprasti kvėpavimo epizodai.
Miego apnėjos sunkumo lygiai
Gydytojai remiasi apnėjos ir hipopnėjos indeksu (AHI – angliškai apnea/hypopnea index), kuris rodo, kiek kartų per valandą miego metu įvyksta kvėpavimo sustojimas ar sumažėjimas:
- Lengva miego apnėja: 5–14 kvėpavimo įvykių per valandą
- Vidutinė: 15–29 įvykiai per valandą
- Sunki: 30 ar daugiau kvėpavimo sutrikimų per valandą
Kuriuos organus labiausiai veikia miego apnėja?
Šis sutrikimas išderina ne tik vienos sistemos darbą, bet veikia daugelį kūno organų bei sistemų. Dažniausiai nukenčia širdis ir kraujagyslės bei smegenų veikla.
Miego apnėjos gydymo būdai
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo miego apnėjos tipo ir sunkumo.
- Nuolatinis kvėpavimo takų spaudimo aparatas (CPAP) – dažniausiai skiriamas būdas, padedantis palaikyti atvirus kvėpavimo takus.
- Kitų ligų, prisidedančių prie apnėjos, gydymas
- Padėties miego metu keitimas (vengimas miegojimo ant nugaros)
- Specialūs dantų ar burnos prietaisai, padedantys laikyti atvirus kvėpavimo takus
- Raumenų stimuliatoriai, kurie aktyvina liežuvio ir viršutinių kvėpavimo takų raumenis
- Vaistai (tam tikrais atvejais)
- Operacinis gydymas
Chirurginiai sprendimai
Kvėpavimo takų pralaidumui pagerinti gali būti atliekamos įvairios chirurginės intervencijos:
- Žandikaulio operacijos, kurių metu pakoreguojama žandikaulio padėtis, kad minkštieji audiniai nespaustų kvėpavimo takų
- Nosies operacijos, pvz., pertvaros tiesinimas, kad oras galėtų lengviau patekti pro nosį
Kaip sumažinti miego apnėjos riziką?
Nors visų miego apnėjos atvejų išvengti nepavyks, tačiau galite imtis šių priemonių:
- Pasirūpinkite sveiku svoriu ir stenkitės jį išlaikyti
- Rinkitės subalansuotą mitybą, daugiau judėkite
- Laikykitės tinkamos miego higienos
- Prisižiūrėkite sveikatą, vertinkite ligas, tokias kaip padidėjęs cholesterolis, spaudimas, diabetas
- Reguliariai apsilankykite pas gydytoją patikrai
- Venkite rūkymo ir alkoholinių gėrimų
Gyvenimas su miego apnėja
Nėra vieno universalaus gydymo visų tipų miego apnėjai. Pavyzdžiui, numetus svorį ar atlikus tam tikras operacijas gali būti išgydoma obstrukcinė miego apnėja. Geriausias sprendimas kiekvienam žmogui parenkamas individualiai.
Svarbiausia – laikytis gydytojo rekomendacijų ir išbandyti kelis galimus gydymo būdus, jei prireikia. Miego apnėja smarkiai pablogina ne tik miego kokybę, bet ir kasdienę savijautą, gebėjimą dirbti bei socialinį gyvenimą, todėl būtina nelaukti ir ieškoti pagalbos, jei naktinis poilsis neteikia energijos.
Negydoma miego apnėja trumpina gyvenimo trukmę dėl gresiančių rimtų komplikacijų, tad gydytojas padės surasti tinkamiausią būdą ją kontroliuoti.
Gyvenimo trukmę įtakoja daug veiksnių, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus ir svarbiausias – individualus gydytojo įvertinimas.
Ką daryti norint geriau jaustis?
- Pakeiskite kasdienius įpročius: tai gali būti iššūkis, tačiau verta apie tai pasikalbėti su medikais – jie padės susidaryti jums tinkamą planą.
- Laikykitės paskirto gydymo: kuo atsakingiau vykdysite planą, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
- Visada aptarkite iškilusius sunkumus su gydytoju: jei ką nors kelia nerimą ar kyla sunkumų prisitaikant – informuokite specialistus, ypač jei nepavyksta priprasti prie prietaisų ar jaučiate diskomfortą.
- Reguliariai lankykitės kontrolėms: pradėjus gydymą svarbu sekti, ar pasirinktas būdas yra veiksmingas.
Kada reikalinga skubi pagalba?
- Pastebite stiprų skausmą ar spaudimą krūtinėje, šalto prakaito pylimą, dusulį ar rėmens simptomus (tai gali būti širdies infarkto požymiai)
- Staiga atsiranda vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, sutrinka regėjimas, pasidaro sunku kalbėti ar vaikščioti (galimas insultas)
- Užklumpa dusulys, oro stoka, sunku įkvėpti ar juntama krūtinės įtampa
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokį gydymo būdą rekomenduojate man?
- Kaip galėčiau išmokti nemiegoti ant nugaros?
- Ką daryti, jei kvėpavimo aparatas sukelia nepatogumų?
