Subklinikinis hipotirozė yra būklė, kai kraujyje nustatomas padidėjęs skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekis, tačiau pagrindinio skydliaukės hormono (tiroksino – T4) lygis išlieka normalus. Tokia diagnozė reiškia, kad organizmo skydliaukės funkcija šiek tiek sutrikusi, tačiau aiškių simptomų paprastai nėra arba jie labai nežymūs.
- 1.Kas yra subklinikinis hipotirozė?
- 2.Subklinikinio hipotirozės simptomai
- 3.Kaip vystosi subklinikinė hipotirozė?
- 4.Kam kyla didesnė rizika?
- 5.Galimos pasekmės
- 6.Ar subklinikinė hipotirozė gali paveikti nėštumą?
- 7.Kaip nustatoma subklinikinė hipotirozė?
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Kada kreiptis į gydytoją?
- 10.Prevencija
- 11.Ligos eiga ir perspektyvos
Kas yra subklinikinis hipotirozė?
Terminas „subklinikinis“ nurodo, kad liga nepasireiškia aiškiais simptomais arba jie yra labai lengvi. Esant subklinikiniam hipotirozei, pati skydliaukė dar neišsivysto į ryškią hipotirozę – tačiau ši būklė gali progresuoti. Kai kuriais atvejais ši būsena laikina, bet ji taip pat gali išlikti ir ilgainiui.
Ar reikalingas gydymas? Dažnai gydytojai renkasi stebėjimo taktiką – sprendimas priklauso nuo TSH rodiklių, bendros sveikatos būklės ir simptomų.
Subklinikinio hipotirozės simptomai
Didžioji dalis žmonių nejaučia jokių požymių. Vis dėlto tam tikri simptomai gali pasireikšti, ypač kai TSH rodikliai labai aukšti:
- Nuolatinis nuovargis
- Nepaaiškinamas svorio augimas
- Vidurių užkietėjimas
- Depresija ar bloga nuotaika
- Sunkesnis susikaupimas
- Šalčio netoleravimas
- Oda ir plaukai tampa sausi, šiurkštūs
- Padidėjęs diastolinis kraujospūdis
- Daugiau bei gausesni mėnesinių kraujavimai
Kaip vystosi subklinikinė hipotirozė?
Dažniausiai pagrindinė priežastis slypi pačios skydliaukės veiklos sutrikimuose. Pagrindiniai veiksniai – autoimuniniai procesai, tokie kaip Hašimoto tireoiditas, kuomet organizmas pradeda naikinti savo skydliaukę. Skydliaukės hormonų reguliavimas yra sudėtingas: kelios liaukos sąveikauja tarpusavyje, kad palaikytų pusiausvyrą. Tačiau jei skydliaukė negeba tinkamai reaguoti į padidėjusius TSH signalus, pasireiškia subklinikinė hipotirozė – TSH padidėja, bet T4 išlieka normos ribose.
Kam kyla didesnė rizika?
- Moterys, ypač vyresnės nei 60 metų
- Asmenys, kurių šeimoje buvo skydliaukės ligų
- Žmonės, kurių kraujyje nustatyti teigiami skydliaukės antikūnai
- Tie, kurie vartoja ar vartojo amjodaroną arba ličio preparatus
- Jodo trūkumas mityboje
- Praeitas ar esamas galvos ar kaklo spindulinis gydymas
- Nutukimas
- 1 tipo diabetas
- Anksčiau gydyta Greivso liga
Galimos pasekmės
Dažniausia komplikacija – subklinikinės būklės perėjimas į aiškią hipotirozę. Taip pat aptariama galima rizika širdies ir kraujagyslių ligoms, tokioms kaip padidėjęs kraujospūdis arba cholesterolio lygis, tačiau priežastinis ryšys iki šiol nėra galutinai įrodytas.
Ar subklinikinė hipotirozė gali paveikti nėštumą?
Mažiau nei 20% nėštumų nustatoma ši būklė. Nors kai kurie senesni tyrimai buvo nustatę galimus ryšius su tokiais veiksniais kaip nėštumo metu išsivystantis aukštas kraujo spaudimas, gestacinis diabetas, priešlaikinis gimdymas ar persileidimas, naujesni tyrimai šių sąsajų nepatvirtino. Todėl profilaktiniai tyrimai nėščiosioms atliekami tik esant papildomiems rizikos veiksniams.
Kaip nustatoma subklinikinė hipotirozė?
Tiksliausias būdas diagnozuoti šią būklę – kraujo tyrimai. Jei TSH lygis svyruoja tarp 5–10 mIU/L, o tiroksinas normos ribose – diagnozė aiški. Skiriami du laipsniai: pirmajam priskiriamas TSH nuo 4,5 iki 9,9 mIU/L, o antrasis laipsnis – kai TSH siekia 10 mIU/L ir daugiau.
Gydymo galimybės
Ar verta gydyti šią būklę – priklauso nuo individualios situacijos. Dalis pacientų gali būti gydomi, kad hipotirozė neprogresuotų; kitiems gydymas gali kelti pavojų persirgti hipertiroze, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms. Dauguma atvejų stebimi be gydymo, ypač jei simptomų nėra ir TSH nėra stipriai padidėjęs.
Tam tikrais atvejais gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti levotiroksino – tai skydliaukės hormono pakaitalas tablečių forma. Dažnai prieš pradedant medikamentinį gydymą, po trijų mėnesių atliekamas kontrolinis TSH tyrimas, nes nemažai žmonių rodikliai normalizuojasi savaime. Pradėjus vartoti vaistus, reguliariai atliekami kontroliniai kraujo tyrimai – taip užtikrinama, kad dozė tinkama ir nepereinama į hipertirozės būseną.
Gydymas vaisingumo tikslais
Moterys, kurios yra nustačiusios subklinikinę hipotirozę ir planuoja dirbtinį apvaisinimą (IVF ar ICSI), gydomos levotiroksinu, kad TSH lygis būtų 2,5 mIU/L ar mažesnis – taip padidinama sėkmingo pastojimo tikimybė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai gydytojai laikosi stebėjimo politikos. Jei pradėjote jausti hipotirozei būdingus simptomus – stiprėjantį nuovargį, nepaaiškinamą svorio didėjimą – verta iš naujo atlikti kraujo tyrimus ir aptarti tolimesnę gydymo taktiką.
Prevencija
Iš esmės subklinikinės hipotirozės prevencija nėra įmanoma, nes dažniausiai ji išsivysto dėl autoimuninių ar nesukontroliuojamų veiksnių. Visgi, jeigu organizmui trūksta jodo, gali išsivystyti skydliaukės hormonų stoka. Svarbu užtikrinti, kad racione pakaktų jodo, nes be jo skydliaukė neveikia tinkamai. Visame pasaulyje jodo trūkumas laikomas pagrindine hipotirozės priežastimi.
Ligos eiga ir perspektyvos
Kiekvieno žmogaus organizmo reakcija į subklinikinę hipotirozę gali skirtis – nemaža dalis atvejų savaime susitvarko per tris mėnesius. Kasmet 2–6% atvejų pereina į aiškią hipotirozę. Apie tolimesnę priežiūrą ir tyrimų dažnumą visuomet verta tartis su gydytoju, atsižvelgiant į individualius rodiklius ir savijautą.
