Kiaulių gripas, dar žinomas kaip H1N1, yra žmonių kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusas. Šis virusas savo struktūra panašus į tą, kuris sukelia ligas kiaulėms, todėl ir kilo pavadinimas „kiaulių gripas“. Gyvūnams šis virusas gali lemti kvėpavimo sutrikimus, tačiau H1N1 užkrečia ir žmones.
Istorija ir kilmė
H1N1 viruso pandemija pasaulyje prasidėjo 2009 metų pavasarį, kai buvo nustatyta nauja gripo atmaina. Virusas greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse, nes iki tol žmonės neturėjo jai imuniteto. Daugelį užsikrėtusiųjų sudarė jaunesni nei 65 metų asmenys. Ši atmaina sukėlė milijonus ligos atvejų ir tūkstančius mirčių.
Įdomu, kad dalis vyresnių žmonių jau turėjo tam tikrą apsaugą nuo H1N1, nes ankstesni kontaktai su panašiu virusu galėjo suteikti laikiną imunitetą. Nors Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad pandemija baigėsi 2010 metų rugpjūtį, H1N1 vis dar yra viena iš sezoninio gripo atmainų, galinti sukelti ligas, hospitalizacijas ar net mirtį.
Kaip plinta ir užsikrečiama H1N1
Kiaulių gripas yra virusinė infekcija, kurią žmonės perduoda vieni kitiems. Virusas plinta kosint ar čiaudint – ore pasklinda smulkūs lašeliai, kurių įkvėpus galima užsikrėsti. Taip pat liga gali užklupti palietus virusu užkrėstą paviršių, o vėliau – savo burną, nosį arba akis.
Nors pavadinimas gali klaidinti, H1N1 nepatenka į žmogaus organizmą per kiaulienos mėsą ar jos gaminius – todėl jų vartojimas yra saugus.
Kiaulių gripo simptomai
Pagrindiniai H1N1 simptomai labai primena sezoninį gripą. Daugeliu atvejų pirmieji požymiai pasireiškia po 3–5 dienų nuo užsikrėtimo. Simptomai gali būti įvairūs:
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Kosulys
- Gerklės skausmas
- Bendro kūno arba raumenų skausmai
- Galvos skausmas
- Išsekimas ar stiprus nuovargis
Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti kiek kitokie. Jei mažas vaikas sunkiai kvėpuoja, sunkiai žadinasi, mažai geria skysčių, pasireiškia bėrimas kartu su karščiavimu ar matomas sumišimas – būtina nedelsti kreiptis į medikus.
Kaip diagnozuojama H1N1
Diagnozę dažniausiai nustato gydytojas, remdamasis simptomais ir apžiūra. Prireikus gali būti atliekamas greitasis gripo testas, kuris leidžia nustatyti skirtingas gripo atmainas, įskaitant H1N1. Tikslesni testų rezultatai kartais paruošiami per keletą dienų.
Gydymo galimybės
Daugumai žmonių, neturinčių kitų sveikatos sutrikimų, sunkių gydymo priemonių nereikia – pakanka ramybės ir namų režimo. Svarbu ilsėtis, gerti daug skysčių, pasirinkti lengvą maistą ir neatvykti į darbą ar mokyklą, kol visiškai pasveiksite. Karščiavimui ar raumenų skausmui mažinti galima vartoti paracetamolį.
Sunkesniais atvejais arba priklausantiems rizikos grupėms gydytojas gali paskirti specialius antivirusinius vaistus – tokie preparatai, kaip oseltamiviras ar zanamiviras, gali trumpinti ligos trukmę ir palengvinti simptomus. Svarbu pradėti antiviralinius vaistus kuo anksčiau, vos tik atsiranda pirmieji simptomai.
Prevencijos būdai
Yra nemažai paprastų, bet veiksmingų priemonių, padedančių sumažinti užsikrėtimo H1N1 gripo riziką:
- Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną servetėle
- Jei neturite servetėlės – kosėti arba čiaudėti į sulenktą alkūnę
- Reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu
- Neliesti rankomis akių, nosies ar burnos
- Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis
- Ligos metu pasilikti namie
- Nesidalinti asmeniniais daiktais, pavyzdžiui, puodeliais, šiaudeliais ar stalo įrankiais
Kada kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai H1N1 gripu sergantys asmenys pasveiksta be medikų pagalbos, simptomiškai gydydamiesi namuose. Paprastai ligos simptomai tęsiasi iki aštuonių dienų. Jei simptomai nepraeina ilgiau arba blogėja, būtina pasitarti su gydytoju – specialistas įvertins situaciją ir, jei reikia, paskirs papildomą gydymą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kada ir kam būtina skiepytis nuo gripo?
- Kokia yra geriausia skiepijimosi nuo gripo laiko?
- Kiek laiko reikia vartoti antivirusinius vaistus nuo H1N1 gripo?
- Kada po ligos galima sugrįžti į darbą ar mokyklą?
