Tarsalinė sąauga yra reta pėdos būklė, kai užpakalinėje jos dalyje esančių kaulų jungtys susiformuoja nenormaliai. Šie kaulai – kulnikaulis, šokikaulis, laivakaulis – kasdien padeda mūsų pėdoms lankščiai judėti. Tačiau kai tarp kelių jų susiformuoja papildomas, kaulinis ar kremzlinis ryšys, ši harmonija sutrinka. Tokia būklė vadinama tarsaline sąauga.
- 1.Kas dažniausiai sukelia tarsalinę sąaugą
- 2.Kam pasireiškia tarsalinė sąauga
- 3.Tarsalinės sąaugos tipai
- 4.Tarsalinės sąaugos simptomai
- 5.Tarsalinės sąaugos diagnozavimas
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Kokios gali būti negydomos tarsalinės sąaugos pasekmės?
- 8.Galimos operacijos komplikacijos
- 9.Gyvenimas su tarsaline sąauga: naudingos rekomendacijos
- 10.Reabilitacija po operacijos
- 11.Ar įmanoma išvengti tarsalinės sąaugos?
- 12.Ilgalaikės prognozės
- 13.Kada kreiptis į gydytoją?
- 14.Sportas ir tarsalinė sąauga
Kas dažniausiai sukelia tarsalinę sąaugą
Pagrindinė šios būklės priežastis – genai, nulemti dar prieš gimimą. Sutrikimai gali prasidėti jau vaisiaus raidos metu, kai tarsaliniai kaulai neprisitaiko prie normalaus formavimosi proceso. Tačiau tarsalinė sąauga gali išsivystyti ir vėliau, kai pėda patiria infekciją, traumą ar artritą.
Kam pasireiškia tarsalinė sąauga
Ši būklė dažniausiai diagnozuojama vaikams ir paaugliams, ypač tarp 9–16 metų amžiaus. Vis dėlto pirmieji simptomai gali pasirodyti ir vėliau, jau suaugusiųjų amžiuje. Dažniau pasitaiko tarp tų, kurie turi sąaugas abiejose pėdose – tokiais atvejais kalbame apie dvišalę sąaugą.
Kiek dažna ši būklė?
Tarsalinė sąauga paveikia tik apie 1–6 % žmonių. Ne visi ją turintieji patiria simptomus – net pusė atvejų pasitaiko abiejose kojose.
Tarsalinės sąaugos tipai
Yra keli tarsalinių sąaugų tipai, priklausomai nuo to, kurie pėdos kaulai susijungia. Dažniausiai jungiasi šokikaulis su kulnikauliu arba kulnikaulis su laivakauliu. Retesniais atvejais tarpusavyje sąaugos formuojasi tarp kitų kaulų ar skirtingų jungiamojo audinio tipų – kremzlės ar pluoštinio audinio.
Tarsalinės sąaugos simptomai
- Skausmas arba pėdos sustingimas žemiau čiurnos, pėdos vidurinėje ar užpakalinėje dalyje
- Ėjimo sunkumai, dažnai susiję su plokščiapėdyste – tuomet didesnė ir čiurnos patempimų tikimybė
- Skausmas stiprėjantis po aktyvios fizinės veiklos
- Simptomų atsiradimas po nedidelės pėdos ar čiurnos traumos
Vieniems pirmieji ženklai išryškėja paauglystėje, kitiems – jau suaugus. Taip pat dažnai būna, kad simptomų nebūna visai ir būklė aptinkama atsitiktinai radiologinių tyrimų metu.
Tarsalinės sąaugos diagnozavimas
Atsiradus įtartiniems pojūčiams, gydytojas apžiūri pėdą ir rekomenduoja vaizdinimo tyrimus. Diagnozavimui dažniausiai taikomi:
- Rentgeno nuotraukos – leidžia įvertinti pėdos kaulų padėtį ir galimus sąaugos ženklus
- Kompiuterinė tomografija (KT) – detalus kaulų vaizdas, ypač praverčia identifikuojant tarsalines sąaugas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – atskleidžia tiek kaulinių, tiek minkštųjų audinių pažeidimus
Gydymo galimybės
Tarsalinė sąauga gydoma tik tuomet, jei sukelia nemalonių pojūčių ar funkcinių sutrikimų. Gydymo pasirinkimą nulemia simptomų sunkumas, amžius ir bendra sveikatos būklė.
Konservatyvus gydymas
- Poilsis – laikinai vengiant skausmą sukeliančių veiklų, per kelias savaites galima sumažinti skausmą ir uždegimą
- Steroidinės injekcijos – padeda malšinti stiprų skausmą ir uždegimą tam tikroms tarsalinėms sąaugoms
- Vidpadžiai, ortopedinės avalynės priemonės – pėdos stabilizavimui bei komfortui
- Gipso įtvaras arba specialūs avalynės batai – riboja judėjimą ir sumažina įtampą sąaugos srityje
- Kūno svorio mažinimas – jei papildomas svoris didina nemalonius pojūčius, gydytojas gali pasiūlyti individualų svorio metimo planą
Operacinis gydymas
- Sąaugos pašalinimas (resekcija) – pašalinama jungtis, tarp kaulų įdedamas raumenų ar kitų audinių lopas; dažniausiai leidžia sugrąžinti pėdos funkciją
- Kaulų sujungimas (fuzija) – jei atvejis labai sunkus, atliekamas kaulų sujungimas sraigtais, plokštelėmis ar kabėmis, siekiant stabilizuoti pėdą ir sumažinti skausmą
Kokios gali būti negydomos tarsalinės sąaugos pasekmės?
Ignoruojant simptomus, laikui bėgant gali išsivystyti nuolatinis pėdos sąstingis, o pėdos judėjimas vis labiau ribojasi. Skausmas gali apriboti laisvalaikio veiklas ar aktyvų gyvenimą.
Galimos operacijos komplikacijos
- Infekcija ir žaizdos gijimo sutrikimai
- Kraujosruva
- Sunku suaugti kaulams
- Pažeistos nervinės struktūros
- Kraujo krešulių susiformavimas
- Pirštų sustingimas, silpnumas ar jų padėties pokyčiai
Gyvenimas su tarsaline sąauga: naudingos rekomendacijos
Pajutus simptomų paūmėjimą, svarbiausia – laiku ilsėtis, vengti didelio fizinio krūvio. Jei skausmas nepraeina, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo. Kartais pakanka ortopedinių priemonių ar injekcijų skausmui kontroliuoti.
Reabilitacija po operacijos
Po chirurginės intervencijos gijimas gali trukti nuo pusės metų iki metų. Laikotarpis priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos, ligos sudėtingumo ir ar buvo artrito požymių. Gydymo planą individualiai sudaro gydytojas.
Ar įmanoma išvengti tarsalinės sąaugos?
Dauguma atvejų lemia paveldimumas, todėl visiškai išvengti sutrikimo neįmanoma. Tačiau simptomų kontrolė ir ankstyvas gydymas leidžia gyventi komfortiškai ir išvengti komplikacijų.
Ilgalaikės prognozės
Didžioji dalis tarsalinės sąaugos turinčių asmenų simptomų nejaučia iki paauglystės ar jaunystės, o kai kurie jų taip ir neturi visą gyvenimą. Svarbiausia – stebėti pojūčius ir laiku reaguoti į pokyčius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pajutote nuolatinį skausmą ar pėdos standumą, kuris nepraeina savaime, kreipkitės į gydytoją – specialistas įvertins būklę ir sudarys tinkamą gydymo bei gyvenimo kokybės planą.
Sportas ir tarsalinė sąauga
Nors ši pėdos būklė gali apsunkinti aktyvią veiklą, daugeliu atvejų sportuoti galima. Diagnozavus tarsalinę sąaugą, rekomenduojama aptarti su gydytoju, kokios sporto rūšys ar aktyvumo lygiai yra saugūs būtent jums.
