Sėklidžių vėžys – reta, tačiau itin gerai gydoma onkologinė liga, kuri išsivysto, kai piktybinės ląstelės pradeda daugintis vienoje arba abiejose sėklidėse. Sėklidės yra dvi liaukos, primenančios riešutą, atsakingos už spermos ir testosterono – vyriškojo hormono – gamybą. Jos yra kapšelyje, odoje po varpa.
Kas yra sėklidžių vėžys?
Sėklidžių vėžys kyla, kai sėklidžių audinyje pradeda augti vėžinės ląstelės. Dažniausiai pažeidžiama viena sėklidė, tačiau retesniais atvejais liga gali pažeisti ir abi. Kaip ir bet kuri kita onkologinė liga, ši būklė reikalauja rimto požiūrio, tačiau šiuolaikinis gydymas leidžia beveik visais atvejais pasiekti visišką pasveikimą.
Sėklidžių vėžio rūšys
Net 90 % šio tipo vėžių išsivysto iš gemalinių ląstelių, kurios pradiniame gyvenimo etape virsta sperma. Išskiriamos dvi pagrindinės rūšys:
- Sėklidžių seminomos – dažniausiai vystosi lėtai ir pasireiškia vyresniems nei 40 metų vyrams.
- Nesemininiai vėžio tipai auga gerokai greičiau, dažniausiai suserga 15–35 metų amžiaus vyrai. Šiai kategorijai priskiriami embrioninis karcinoma, trynio maišelio karcinoma, choriokarcinoma ir teratoma.
Kai kurie navikai gali turėti tiek seminomos, tiek neseminomos ląstelių požymių.
Kokio paplitimo sėklidžių vėžys?
Ši liga užfiksuojama gana retai – ja serga maždaug 1 iš 250 vyrų. Visgi, tai yra dažniausias vėžys 15–35 metų amžiaus grupėje.
Sėklidžių vėžio simptomai
Dažniausias ankstyvas simptomas – neskausmingas gumbelis sėklidėje. Taip pat galima pastebėti:
- Kapšelio paburkimą ar staigų skysčio susikaupimą aplink sėklides
- Gumbelį ar patinimą vienoje iš sėklidžių
- Sunkumo jausmą kapšelyje
- Maudžiantį skaumą kirkšnyje ar pilvo apačioje
- Nepatogumą, spaudimą ar skausmą sėklidėje ar kapšelyje
- Sėklidės sumažėjimą
Panašūs pojūčiai gali atsirasti ir dėl kitų sveikatos sutrikimų, tačiau bet kokius naujus pakitimus būtina aptarti su gydytoju. Ankstyva diagnostika leidžia užkirsti kelią ligos plitimui.
Sėklidžių vėžio priežastys
Vėžinės ląstelės atsiranda, kai gemalinės sėklidžių ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir suformuoja darinį. Šios ląstelės įprastai vystosi į spermos ląsteles, tačiau dėl nežinomų priežasčių kartais jos tampa vėžinėmis. Dėl ko tiksliai taip nutinka – iki galo neišaiškinta.
Rizikos veiksniai
- Amžius: dažniausiai serga jauni vyrai, 15–35 metų.
- Nenusileidusios sėklidės: jeigu vaisiui sėklidės nenusileidžia į kapšelį iki gimimo, rizika susergti padidėja, nepriklausomai nuo to, ar vėliau buvo atlikta operacija.
- Paveldimumas: padidėjusi rizika, jei artimas šeimos narys sirgo šiuo vėžiu; kai kurios genetinės ligos, pavyzdžiui, Klinefelterio sindromas, taip pat gali turėti įtakos.
- Vaisingumo sutrikimai: vyriški nevaisingumo veiksniai kartais siejami ir su sėklidžių vėžio rizika.
- Rasa ir etninė kilmė: dažniau serga europiečiai, bet ši rizika gali skirtis tarp šalių ir etninių grupių.
- Ankstesnis sėklidžių vėžys: jei vienoje sėklidėje buvo navikas, didesnė tikimybė susirgti ir kitoje.
Kaip diagnozuojamas sėklidžių vėžys?
Pirmiausia gydytojas apžiūri sėklides, ieškodamas gumbų ar kitų pokyčių. Diagnostikai dažnai taikoma echoskopija, kurios metu ultragarso bangomis išgaunamas sėklidžių vaizdas ir nustatoma, ar darinys yra kietas, skystas ar mišrus.
Tolimesnei diagnostikai gali būti skiriami kraujo tyrimai – ieškoma navikinių žymenų (AFP, beta-HCG, LDH), kurie padeda nustatyti vėžio tipą ir stadiją. Jei patvirtinamas įtarimas dėl vėžio, atliekama operacija – per pjūvį kirkšnyje pašalinama sėklidė ir jos audinys mikrobiologiškai tiriamas.
Prireikus, taikomi ir vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), rentgenas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai leidžia įsitikinti, ar vėžys neišplito į limfmazgius, pilvo organus ar kitus kūno regionus.
Ligos stadijos
- 0 stadija: nenormalios ląstelės dar neplinta už sėklidės ribų – vadinama gemalinių ląstelių neoplazija in situ.
- I stadija: vėžys apsiriboja sėklide arba artimiausiais limfagyslėmis ar kraujagyslėmis. Navikiniai žymenys gali būti ar nebūti pakilę.
- II stadija: vėžys išplitęs į pilvo ertmės užpakalinės srities limfmazgius, bet kitur kūne dar nerandamas.
- III stadija: metastazės išplitusios į nutolusius limfmazgius ar kitus organus.
Gydymo galimybės
Gydymo planas priklauso nuo daugelio veiksnių: ligos stadijos, paciento sveikatos, naviko rūšies ir asmeninių pageidavimų. Seminomos dažnai jautrios spindulinei terapijai ir auga lėčiau, neseminomos linkusios plisti greičiau, dažniau gydomos chemoterapija. Jei navikas turi abu ląstelių tipus, taikomas kaip neseminomų gydymas.
Chirurginis gydymas
- Dažniausiai atliekama operacija – radikali sėklidės pašalinimo operacija (orchiektomija per kirkšnį). Taip pat gali būti šalinami pilvo limfmazgiai, jei ten nustatytas vėžys (retroperitoninė limfmazgių disekcija).
- Kai kuriais atvejais operuojami išplitę navikai kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose arba kepenyse.
Spindulinė terapija
Spinduliai naikina vėžines ląsteles ir dažniausiai skiriami po operacijos, kad sumažėtų atsinaujinimo rizika. Dažniau naudojama gydant seminomas.
Chemoterapija
Kartais reikia vaistų, kurie naikina vėžines ląsteles visame organizme. Dažniausiai tam pasitelkiama cisplatina, bleomicinas ar etopozidas. Chemoterapija padidino išgyvenamumą tiek sergant seminomomis, tiek nesemininiais navikais. Ji gali būti taikoma tiek prieš limfmazgių operaciją, tiek po sėklidės šalinimo, taip pat jei vėžys atsinaujino.
Prevencija ir savikontrolė
Nors išvengti šios ligos neįmanoma, reguliari sėklidžių savityra padeda laiku pastebėti pokyčius ir pasikonsultuoti su gydytoju.
- Savityra rekomenduojama kartą per mėnesį, geriausia po šilto dušo ar vonios, nes tuomet kapšelio oda būna laisvesnė ir jautresnė lietimui.
- Abi rankas naudokite kiekvienai sėklidei: smilių ir didįjį pirštą laikykite apačioje, o nykščius viršuje. Sukite sėklidę tarp pirštų ir atkreipkite dėmesį į paviršiaus nelygumus ar gumbelius (jie dažnai būna neskausmingi ir panašūs į žirnio dydžio darinį).
- Pajutę, kad sėklidė sumažėjo ar padidėjo, atsirado gumbelis, ar pakito pojūtis – kreipkitės į gydytoją.
- Kasmetinė profilaktinė gydytojo apžiūra taip pat padeda laiku pastebėti ligą.
Ligos prognozė
Sėklidžių vėžio gydymo sėkmė labai didelė – daugiau nei 95 % pacientų pasveiksta visiškai. Net sudėtingais atvejais pusė sergančiųjų gali būti visiškai pagydyta. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia tikėtis ypač geros prognozės – jei liga nustatoma laiku, sėkmės procentas pasiekia net 98 %.
Vėžys gali būti pavojingas gyvybei, tačiau ši liga retai tampa mirtina. Labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų kuo didesnė tikimybė išgyti.
Gyvenimas po gydymo
Dažnai kyla klausimų, kaip sėklidės pašalinimas paveiks vaisingumą ir lytinį gyvenimą. Įprastai net viena sėklidė užtikrina pakankamą testosterono kiekį, tad hormonų lygis ir seksualinis potraukis daugeliui išlieka nepakitę. Dažnas geba turėti erekciją ir ejakuliuoti. Yra situacijų, kai po limfmazgių pašalinimo vyras gali turėti sunkumų dėl spermos išsiveržimo.
Nerimaujantiems dėl vaisingumo ar šeimos planavimo, verta pasikalbėti su gydytoju apie spermos šaldymo galimybę ateičiai.
