Trombocitopenija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja trombocitų – mažų kraujo ląstelių, padedančių stabdyti kraujavimus. Ši būsena atsiranda, kai kaulų čiulpai nebegamina pakankamai trombocitų arba, kai jau pagaminti trombocitai greitai sunaikinami ar jų prisilaiko blužnis. Sumažėjus trombocitų kiekiui, didėja kraujavimo pavojus: net paprastas įpjovimas gali sunkiai gyti, o kai kuriais atvejais gali kilti rimtų vidinių kraujavimų rizika.
Kas yra trombocitopenija?
Trombocitopenija reiškia būklę, kai kraujyje nustatomas nepakankamas trombocitų kiekis. Normaliame kraujyje jų skaičius suaugusiems svyruoja nuo 150 000 iki 450 000 viename mikrolitre. Jei jų sumažėja, organizmas sunkiau susidoroja su kraujavimais – jie gali prasidėti netikėtai ar ilgai nesiliauti. Dažnai trombocitopenija susiformuoja kaip įvairių kitų ligų arba vaistų vartojimo pasekmė. Gydymas dažniausiai yra orientuotas į pirminės priežasties šalinimą arba vaistų pakeitimą.
Trombocitų normos ir būklės sunkumas
- Nedidelio laipsnio trombocitopenija: 101 000 – 140 000 trombocitų/μl.
- Vidutinio laipsnio trombocitopenija: 51 000 – 100 000 trombocitų/μl.
- Sunki trombocitopenija: nuo 50 000 iki 21 000 trombocitų/μl ar mažiau.
Būklės sunkumas priklauso nuo trombocitų kiekio: kuo jų mažiau, tuo didesnė kraujavimo rizika. Itin žemas trombocitų rodiklis gali nulemti gyvybei pavojingus kraujavimus – įskaitant vidinius, pvz., smegenyse ar virškinamajame trakte. Taip pat dėl sunkaus trombocitopenijos gali sumažėti širdies aprūpinimas krauju ir išsivystyti širdies smūgis.
Kaip dažnai pasitaiko trombocitopenija?
Neretai žmonės neįtaria, kad turi šią būklę, nes simptomai gali būti labai menki ar visai nejuntami. Tikslus sergamumo rodiklis sunkiai nustatomas, tačiau žinoma, jog imuninės kilmės trombocitopenija paveikia maždaug 3–4 iš 100 000 suaugusiųjų ir vaikų. Nėštumo metu beprasidedant gimdymui apie 5% moterų pastebimas lengvas trombocitų sumažėjimas.
Trombocitopenijos simptomai
Lengva trombocitopenija dažnai nesukelia pastebimų simptomų. Jei požymiai visgi išryškėja, pirmiausia pastebimas užsitęsęs kraujavimas po įpjovimų ar kraujavimas iš nosies. Tipiškiausi simptomai:
- Kraujuojančios dantenos – ant dantų šepetėlio lieka kraujo, dantenos patinusios.
- Kraujas išmatose – išmatos tampa labai tamsios.
- Kraujas šlapime – jei po apsilankymo tualete vanduo nusidažo rožine spalva.
- Kraujas vėmaluose – rodo virškinamojo trakto kraujavimą.
- Ilgi ir gausūs mėnesiniai – menstruacijos trunka ilgiau nei įprasta arba yra neįprastai gausios.
- Petechijos – smulkūs raudoni ar violetiniai taškeliai ant kojų, primenantys bėrimą.
- Purpura – šviesiai rudos, raudonos ar violetinės dėmės odoje, susidarančios dėl smulkių kraujagyslių pralaidumo kraujui.
- Mėlynės – ar neįprastai lengvai susidarantys kraujosruvos.
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos – matomas kraujas tualete ar ant tualetinio popieriaus.
Kas lemia trombocitų kiekio sumažėjimą?
Trombocitopenijos priežastis galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- Kaulų čiulpai negamina pakankamai trombocitų (pvz., sergant kraujo vėžiu – leukemija ar limfoma).
- Trombocitai yra sunaudojami ar suardomi greičiau, nei jų pagaminama, dėl tam tikrų būklių ar ligų.
- Blužnis sulaiko didelę dalį trombocitų, todėl jie nepatenka į kraują. Paprastai blužnyje laikoma apie trečdalį visų trombocitų.
Veiksniai, nulemti sumažėjusį trombocitų kiekį:
- Autoimuninės ligos – tokios kaip imuninė trombocitopenija, vilkligė, reumatoidinis artritas. Imuninė sistema pradeda naikinti trombocitus.
- Kraujo vėžys – pavyzdžiui, leukemija ar limfoma gali pakenkti kaulų čiulpų gebėjimui gaminti kraujo ląsteles.
- Onkologinis gydymas – chemoterapija ir radioterapija neretai sunaikina kamienines ląsteles, iš kurių formuojasi trombocitai.
- Thrombotinė trombocitopeninė purpura (TTP) – lėtinė kraujo liga, kai smulkiose kraujagyslėse formuojasi trombai ir trombocitai greitai išnaudojami.
- Infekcijos – bakterijų ir virusų sukeltos infekcijos gali paveikti trombocitų kiekį.
- Alkoholis – ypač dažnas ar gausus vartojimas sulėtina trombocitų gamybą.
- Nuodingos medžiagos – pavyzdžiui, arsenas, benzenas ir pesticidai, blogina trombocitų rodiklius.
- Vaistai – antibiotikai, vaistai nuo epilepsijos, širdies ligų ar kraujo skystinimui gali mažinti trombocitų kiekį.
Trombocitopenijos diagnozė
Diagnozuojant trombocitų kiekio sumažėjimą, gydytojas tikrina, ar nėra mėlynių, bėrimų ir kitų išorinių požymių. Taip pat svarbu žinoti paciento ligos istoriją, vartojamus vaistus.
Pagrindiniai tyrimai, skirti trombocitopenijai nustatyti:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) – vertinami trombocitų, taip pat kitų kraujo ląstelių kiekiai.
- Kraujagyslių nuograndų apžiūra mikroskopu (krūjinių tepinėlis) – leidžia matyti trombocitų būklę tiesiogiai.
- Kraujo krešėjimo tyrimai – nustatomas, kiek laiko užtrunka kraujo krešulio susidarymas (PT ir PTT testai).
- Kaulų čiulpų biopsija – atliekama, kai bendri tyrimai rodo itin žemą trombocitų kiekį, ir reikia nustatyti priežastį.
Trombocitopenijos gydymas
Ne visiems pacientams, kuriems nustatytas sumažėjęs trombocitų kiekis, būtinas gydymas – jei trombocitai nesukelia grėsmingų simptomų, užtenka stebėjimo. Dažniausiai gydytojai sprendžia pirmiausia gydyti pagrindinę ligą ar keisti vartojamus vaistus. Papildomos gydymo priemonės:
- Steroidių vartojimas – tam tikri vaistai padeda padidinti trombocitų kiekį kraujyje.
- Kraujo perpylimas – kai labai stinga trombocitų, daromas perpylimas, kuris dažniausiai efektą duoda trumpam (apie tris dienas).
- Blužnies pašalinimas (splenektomija) – atliekamas, jei nustatoma, kad blužnis sulaiko per daug trombocitų; tokie pacientai tampa jautresni infekcijoms ir gali gauti papildomų skiepų profilaktikai.
Kaip saugotis ir sumažinti riziką?
Trombocitopenijos išvengti leidžia atidus požiūris į savo sveikatą: jei vartojate vaistus ar turite būklių, galinčių mažinti trombocitų kiekį, pasitarkite su gydytoju, kokių veiklų ar papildomų vaistų reikėtų vengti ir kaip save stebėti.
Ką tikėtis ir gyvenimas su trombocitopenija
Trombocitų kiekio mažėjimas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais – imuninėmis ligomis, žalingu alkoholio vartojimu ar kontaktu su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Nustačius sumažėjusio kiekio priežastį, gydytojas paskirs tinkamą gydymą ar rekomenduos gyvenimo būdo keitimus. Kai kuriais atvejais, norint palaikyti normalų trombocitų lygį, reikia nuolatinės priežiūros ar gydymo, todėl periodiškai atliekami kraujo tyrimai.
Kasdieniai gyvenimo patarimai
- Rinkitės sveikesnį gyvenimo būdą – atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą. Rūkymas padidina krešulių riziką, o alkoholio perteklius neigiamai veikia trombocitus.
- Atidžiai rinkitės nereceptinius vaistus – kai kurie jų, kaip ibuprofenas ar aspirinas, gali per daug skystinti kraują. Pasitarkite su gydytoju prieš vartodami papildus ar vaistažoles.
- Venkite veiklų, keliančių didesnę traumų ir kraujavimo tikimybę – kontaktiniai sportai (pvz., futbolas, krepšinis) didina tokį pavojų.
- Keliaudami visuomet naudokite saugos diržus automobilyje.
- Visus vartojamus vaistus praneškite gydytojams, ypač planuojant operacijas ar stomatologines procedūras.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Trombocitų kiekio sumažėjimas gali sukelti staigių ar lėtai atsirandančių pokyčių, taip pat sukelti kraujavimus įvairiose kūno vietose. Skubiai kreipkitės į medikus, jei pastebite naujų mėlynių, neįprastą ar užsitęsusį kraujavimą, karščiuojate ar atsiranda infekcijos požymių (ypač jei atlikta blužnies šalinimo operacija).
Naudingi klausimai gydytojui
- Kodėl man pasireiškė trombocitopenija?
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Kaip galiu sumažinti kraujavimo ir mėlynių riziką kasdienybėje?
- Ar reikia stebėti tam tikrus simptomus ar galimas komplikacijas?
