Skydliaukės vėžys – tai liga, kuri prasideda skydliaukėje, mažoje drugelio formos liaukoje pačioje kaklo priekyje, po Adomo obuoliu. Skydliaukė išskiria hormonus, kurie kontroliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, kraujospūdį ir širdies ritmą. Nors išgirdus žodį „vėžys“ gali kilti nerimas, šios rūšies auglys paprastai yra sėkmingai gydomas ir pasižymi labai gera išgyvenamumo prognoze.
Skydliaukės vėžio rūšys
Skydliaukės vėžys klasifikuojamas pagal ląsteles, iš kurių jis išsivysto. Dažniausiai pasitaiko papilinė karcinoma – apie 80% visų atvejų. Šio tipo navikas auga lėtai, tačiau dažnai plinta į kaklo limfmazgius. Gydymas dažniausiai būna veiksmingas, papilinis vėžys retai tampa mirtinas.
Folikulinis skydliaukės vėžys sudaro iki 15% atvejų. Jam būdingas didesnis polinkis plisti į kaulus ar vidaus organus, pavyzdžiui, plaučius, todėl kartais jo gydymas sudėtingesnis.
Medulinis vėžys aptinkamas maždaug 2% pacientų. Ketvirtadalis sergančiųjų turi paveldimą polinkį, susijusį su genetiniais pakitimais.
Labiausiai agresyvus – anaplastinis skydliaukės vėžys. Nors ši liga reta ir sudaro apie 2% visų diagnozių, ji greitai auga ir gali skverbtis į aplinkinius audinius bei tolimesnes kūno vietas.
Kam dažniausiai diagnozuojamas skydliaukės vėžys?
Skydliaukės vėžys – viena dažniausių endokrininės sistemos navikų rūšių. Daugiau nei tris kartus dažniau jis nustatomas moterims nei vyrams. Dažniausias amžius moterims – apie 40–50 metų, vyrams dažnai pasirodo po 60 metų, tačiau liga neaplenkia ir vaikų.
Ligos simptomai
Vienas pagrindinių požymių – apčiuopiamas ar pastebimas mazgas kakle. Svarbu nepamiršti, kad dauguma skydliaukės mazgų yra nepiktybiniai, tik kiek mažiau nei 20% iš jų pasirodo esantys vėžiniai.
- Sunku ryti ar kvėpuoti.
- Balsas tampa prikimęs arba išnyksta.
- Padidėję limfmazgiai kakle.
Jeigu vėžys išplinta už skydliaukės ribų, gali pasireikšti:
- Didelis nuovargis.
- Sumažėjęs apetitas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas.
Skydliaukės vėžio stadijos
Nustatant skydliaukės vėžio stadiją gydytojai įvertina, ar navikas išplitęs į aplinkinius audinius, limfmazgius ar kitas kūno vietas. Skiriamos keturios stadijos – nuo I iki IV. Kuo didesnė stadija, tuo labiau vėžys išplitęs. Dažniausiai ligos pradžioje pažeidžiami šalia esantys limfmazgiai, vėliau – kiti organai ar kaulai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Dar tiksliai nežinoma, kodėl kai kuriems žmonėms skydliaukės ląstelės pradeda vystytis piktybiškai. Tačiau tam tikri veiksniai padidina susirgimo riziką:
- Padidėjusi skydliaukė (gūžys).
- Ligos ar vėžio atvejai šeimoje.
- Uždegiminės skydliaukės ligos (tiroiditas).
- Paveldėti genetiniai pakitimai, ypač kai diagnozuojamas medulinis vėžys ar dauginės endokrininės neoplazijos sindromas.
- Jodo trūkumas maiste.
- Nutukimas.
- Spindulinė terapija dėl galvos ar kaklo navikų, ypač vaikystėje.
- Poveikis radioaktyviems spinduliams per branduolines avarijas ar nelaimingus atsitikimus.
Kaip nustatomas skydliaukės vėžys?
Jei pastebimas padidėjęs skydliaukės mazgas ar įtariami vėžio požymiai, gydytojas gali paskirti kelis tyrimus:
- Kraujas – hormonų tyrimas, padedantis įvertinti skydliaukės veiklą.
- Biopsija – plona adata paimamas mazgo mėginys ir nustatoma ar navikas piktybinis. Kartais naudojamas ultragarsas biopsijai tiksliai nukreipti, vertinamas ir šalia esančių limfmazgių pažeidimas.
- Radioaktyvaus jodo skenavimas – specialiai sušeriamas radioaktyvaus jodo preparatas, kuris kaupiasi liaukoje. Mažai aktyvūs plotai gali rodyti vėžį.
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), pozitronų emisijos tomografija (PET) ar radioaktyvaus jodo skenavimo metodai padeda nustatyti ligos išplitimą.
Gydymo galimybės
Parenkant gydymą, atsižvelgiama į naviko dydį ir išplitimą:
- Operacija – dažniausiai pasirenkamas gydymo būdas. Gali būti pašalinta dalis arba visa skydliaukė, taip pat ir šalia esantys limfmazgiai, jeigu juose aptinkama vėžio ląstelių.
- Radioaktyvaus jodo terapija skiriama kai reikia sunaikinti likusias vėžines ar skydliaukės ląsteles po operacijos.
- Spindulinė terapija naudojama tiesiogiai arba įterpiant radioaktyvias sėklas į ar prie naviko.
- Chemoterapija taikoma retai, dažniausiai sunkesniais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos.
- Hormonų terapija būtina po visos skydliaukės pašalinimo ir padeda blokuoti hormonus, kurie galėtų skatinti vėžio grįžimą.
Galimos komplikacijos
Skydliaukės vėžys gali plisti į kepenis, plaučius ar kaulus, todėl itin svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą. Kai kuriais atvejais, net po gydymo, liga po ilgesnio laikotarpio (kartais ir po 20 metų) gali atsinaujinti – tai pastebima apie 30% atvejų.
Net ir pašalinus visą skydliaukę, organizmui būtini jos gaminami hormonai, todėl visą gyvenimą teks vartoti hormonų pakaitalus, kad būtų palaikoma normali organizmo veikla.
Nėštumas ir skydliaukės vėžys
Moterims ši liga pagal dažnumą nusileidžia tik krūties vėžiui nėštumo metu – apie dešimtadalis atvejų nustatoma nėščioms ar neseniai pagimdžiusioms. Manoma, kad tai susiję su hormonų pokyčiais.
Jei nėštumo metu nustatomas skydliaukės vėžys, gydytojas aptars tinkamiausią gydymo taktiką. Dauguma atvejų galima palaukti iki gimdymo, tačiau jei atidėlioti negalima, operacija paprastai yra saugi. Radioaktyvi diagnostika ar gydymas nėščiosioms ir žindančioms netaikomi.
Atsistatymas po gydymo
Atsigavimo trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių: paciento amžiaus, naviko dydžio ir stadijos bei taikyto gydymo. Individualią prognozę ir reabilitaciją padės suplanuoti gydantis gydytojas.
Ar galima išvengti skydliaukės vėžio?
Dažnu atveju skydliaukės vėžys atsiranda be aiškios priežasties, tad efektyvių prevencijos priemonių nėra. Tačiau žinant apie paveldėtą riziką dėl genetinių ydų, galima atlikti profilaktinę diagnostiką ir, jei reikia – prevencinę skydliaukės pašalinimo operaciją.
Pavojaus atveju, pavyzdžiui, po radioaktyvaus užteršimo, kalio jodido vartojimas padeda apsaugoti skydliaukę nuo žalingų radioaktyviųjų jodo izotopų poveikio.
Prognozė ir išgyvenamumas
Daugiausia sergančiųjų susiduria su papiline vėžio forma, kur nustatyta labai gera penkerių metų išgyvenamumo tikimybė – beveik 100%, jei liga apsiriboja skydliaukės audiniais. Net ligai išplitus, 80% pacientų išgyvena penkerius metus ar ilgiau.
- Folikulinio tipo – apie 100% lokalizuoto ir 63%, kai išplitęs.
- Medulinio – beveik 100% lokalizuoto ir maždaug 40% išplitusio vėžio atvejų.
- Anaplastinio – išgyvenamumas 31% lokalizuotai stadijai ir 4%, kai vėžys išplitęs.
Laiku pradėtas gydymas itin padidina pasveikimo tikimybę. Jeigu navikas visiškai nepašalinamas ar atsinaujina, taikomi papildomi gydymo metodai, siekiant naviką sumažinti arba sulėtinti ligos eigą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Svarbu nedelsti ir pasižymėti specialistui, jei pastebite naują mazgelį kakle, širdies ritmo sutrikimus, greitą svorio pokytį ar didelį nuovargį sergant skydliaukės vėžiu.
Klausimai gydytojui
- Kas galėjo nulemti šią ligą ir kokio tipo vėžys man diagnozuotas?
- Ar liga išplitusi už skydliaukės ribų?
- Koks gydymas geriausiai tinka mano atveju?
- Kokios galima šalutinės gydymo pasekmės?
- Ar reikės visą gyvenimą vartoti hormonų pakaitalus?
- Ar mano artimieji turėtų pasitikrinti dėl galimos rizikos?
- Ar liga gali pasikartoti, ar esu labiau rizikoje sirgti kitais vėžiais?
- Kokia būtina stebėsena ir kokių požymių turėčiau saugotis po gydymo?
