Tietzės sindromas yra reta būklė, sukelianti skausmą ir patinimą vietoje, kur viršutinės šonkaulių kremzlės susijungia su krūtinkauliu. Dažniausiai pažeidžiamas vienas iš keturių aukščiausiai esančių šonkaulių, o ryškiausias simptomas – staigus ar palaipsniui stiprėjantis skausmas krūtinės priekyje bei viršuje.
Kas yra Tietzės sindromas
Tietzės sindromas – uždegiminė kremzlės liga, paveikianti šonkaulių srityje esančius junginius tarp krūtinkaulio ir šonkaulių. Nors ši būklė daugeliui gali kelti nerimą dėl krūtinės skausmo, ji nėra laikoma pavojinga. Pagrindinis skirtumas nuo dažnesnės kostochondrito formos – būdingas apčiuopiamas ir matomas patinimas, dažniausiai atsirandantis antrame ar trečiame šonkaulyje, šalia krūtinkaulio.
Šonkaulių galai prie krūtinkaulio sujungti kremzle, vadinama šonkauline kremzle. Uždegusi šios kremzlės vieta tampa jautri, o aplink ją susidaro patinimas ar net raudonis, odos pakitimas.
Kostochondrito atveju dažniausiai jaučiamas tik skausmas be patinimo, o Tietzės sindromui būdingos abi šios apraiškos.
Tietzės sindromo simptomai
Ši liga dažniausiai pasireiškia kaip stiprus arba maudžiantis skausmas krūtinės priekyje, kuris gali sustiprėti staigiai kvėpuojant, kosint, judant ar pasukant viršutinę kūno dalį. Dažniausiai skausmas jaučiamas vienoje pusėje, tačiau gali plisti į kaklą, petį ar ranką.
Būdingas dar vienas simptomas – vietinis patinimas ten, kur šonkaulis jungiasi su krūtinkauliu. Ši vieta gali būti kieta, iškilusi, kartais šilta, paraudusi ar net pakeitusi spalvą. Patinimas dažnai yra paskutinis simptomas, kuris išnyksta.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tiksliai nežinoma, kodėl išsivysto Tietzės sindromas, spėjama, kad reikšmės gali turėti įvairūs veiksniai. Ši būklė pasireiškia tada, kai šonkaulių kremzlė ar aplinkiniai audiniai tampa jautrūs uždegimui.
- Trauma: įvykiai, tokie kaip automobilio avarija ar sportinė trauma, gali išprovokuoti vietinės kremzlės pažeidimą ir sukelti uždegimą.
- Mikrotraumos: ilgalaikis, pasikartojantis spaudimas bei krūvis krūtinės ląstai (pavyzdžiui, dažnas stiprus kosulys, intensyvus fizinis krūvis) gali paskatinti uždegiminį atsaką.
Riziką susirgti Tietzės sindromu didina šios būklės ir veiksniai:
- Uždegiminiai ar autoimuniniai sutrikimai
- Paveldimos jungiamojo audinio ligos
- Degeneracinio ar uždegiminio pobūdžio artritas
- Lėtinės krūtinės infekcijos, dažnas kosulys ar vėmimas
- Atliktos chirurginės intervencijos šioje srityje
Diagnostika
Kilus krūtinės skausmui, pirmiausia gydytojas turi atmesti kitas, galimai pavojingas, priežastis, tokias kaip širdies sutrikimai. Po pirminės apžiūros ir simptomų analizės, paprastai atliekami papildomi tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti uždegimą ar sužeidimus.
- Krūtinės rentgenograma
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Ultragarsinis tyrimas
- Elektrokardiograma (EKG)
- Kartais gali būti reikalinga biopsija
Diagnozė patvirtinama tuomet, kai atmestos kitos galimos skausmo ir patinimo priežastys.
Gydymo galimybės ir ligos eiga
Uždegusiems minkštiesiems audiniams reikalingas poilsis ir laikas gyti. Dažniausia rekomendacija – saugoti save bei vengti fizinio aktyvumo, kuris gali sustiprinti simptomus. Skausmui malšinti tinka nereceptiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kurie ne tik sumažina skausmą, bet ir slopina uždegimą.
Paprastai nereikia visiškai nutraukti įprastos veiklos, tačiau svarbu klausytis kūno signalų ir nesistengti sportuoti ar intensyviai judėti ligai nepraėjus. Jei skausmui įveikti reikia ilgai vartoti vaistus nuo uždegimo, patariama pasitarti su gydytoju. Kartais gali būti pasiūlyti kiti skausmą malšinantys preparatai – pavyzdžiui, paracetamolis arba vietinės kortikosteroidų injekcijos į pažeistą vietą. Jei simptomus palaiko kitos būklės, kaip stiprus kosulys ar vėmimas, jas gydyti taip pat labai svarbu.
Ligos prognozė
Tietzės sindromas dažniausiai yra laikinas ir praeina savaime – dauguma žmonių visiškai pasveiksta per keletą savaičių. Kai kuriais atvejais gali išlikti ilgiau trunkantis patinimas, net kai skausmas jau yra išnykęs. Neretai uždegimas gali pasikartoti, tačiau ilgalaikės žalos dažniausiai nelieka. Skirtingos ligos priežastys ir papildomi rizikos veiksniai gali nulemti, kiek ilgai užtruks simptomai.
