Blauzdos raumenų plyšimas – tai dažna trauma, kurią gali patirti tiek aktyviai sportuojantys, tiek kasdien judantys žmonės. Ši būklė pasireiškia, kai nugaroje, tarp kelio ir kulno esančios blauzdos raumenys (gastrocnemius ir soleus) plėšiami ar net trūksta per staigius, labai tempiančius judesius. Plyšimai gali būti daliniai arba visiški, priklausomai nuo pažeidimo masto.
Kas dažniausiai patiria blauzdos raumens plyšimus
Blauzdos raumenys yra tarp dviejų sąnarių – kelio ir čiurnos – todėl šioje vietoje dirbančios raumenų skaidulos yra itin įtemptos ir labiau pažeidžiamos nei kitose kūno srityse. Plyšimus dažniausiai patiria šios grupės:
- Žmonės, kurių blauzdos raumenys yra trumpi ar įtempti ir kurie staiga pradeda aktyvią fizinę veiklą be tinkamo pasirengimo.
- Sportininkai, dalyvaujantys sporto šakose, kuriose reikalingi staigūs šuoliai ar krypties keitimas, pavyzdžiui, krepšinyje, futbole arba tenise.
- Vyresni nei 40 metų asmenys, kurių raumenys dėl amžiaus gali būti silpnesni ar mažiau lankstūs.
Ši trauma neretai ištinka ir pavargusiems žaidėjams, įpatingai žaidžiant sportus, kurie susiję su bėgimu ar greitais krypties pasikeitimais. Dažniau plyšta gastrocnemius raumuo, kuris yra blauzdos viduryje, nei soleus – arčiau kulno.
Plyšimo priežastys
Blauzdos raumens plyšimas gali įvykti staigiai stipriai ištempus raumenį. Piktybiniai krypties pakeitimai, šuoliai ar staigus stabdymas sportuojant dažnai yra traumos priežastis. Taip pat plyšimas gali atsirasti ir dėl ilgalaikio raumenų pervargimo, ypač jei treniruotės buvo atnaujintos per greitai, po ankstesnės traumos.
Plyšusio blauzdos raumens simptomai
- Staigus, aštrus skausmas blauzdos gale, lyg kas būtų spyręs į koją.
- Jausmas, tarsi raumenyje kažkas būtų „sprūgę“ ar „trakštelėję“.
- Galimybės balansuoti ar remtis pažeista koja praradimas – ji tampa „be jėgų“.
- Pastebimas patinimas ir mėlynės pažeistos vietos srityje.
- Gali matytis įduba po oda toje vietoje, kur įplyšo raumuo.
Retais atvejais plyšimo komplikacijos gali būti labai pavojingos – galimas stiprus pabrinkimas, trukdantis kraujotakai (kompartmento sindromas), giliosios venos trombozė (kraujo krešulys gilumoje) arba tromboflebitas paviršinėse venose.
Diagnozė ir tyrimai
Kai atsiranda stiprus blauzdos skausmas ar kiti būdingi simptomai, gydytojas įvertins būklę apžiūrėdamas ir apčiuopdamas blauzdos raumenis. Gali būti sunku atskirti plyšusį raumenį nuo kitų apatinių galūnių pažeidimų – dažnai pasitaiko painiava su Achilo sausgyslės plyšimu ar Bakerio cistos plyšimu. Be to, skausmas blauzdoje gali būti ir kraujagyslių sutrikimo, pvz., giliųjų venų trombozės ar kompartimento sindromo, požymis.
Siekiant tikslumo, dažnai atliekami instrumentiniai tyrimai:
- Ultragarsas su Dopleriu – ultragarso tyrimas padeda apžiūrėti raumenų struktūrą, nustatyti plyšimų vietą, įvertinti vidinį kraujavimą ar kraujo krešulių buvimą.
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija) – šis tyrimas aiškiai parodo minkštųjų audinių būklę, leidžia atskirti raumenų, sausgyslių ar raiščių pažeidimus.
Gydymo būdai
Nustačius blauzdos raumens plyšimą, pradinė pagalba dažniausiai yra namuose taikoma RICE metodika:
- Poilsis: nustojama aktyviai judėti, pailsinamas sutrikęs raumuo, jei reikia – naudojami ramentai ar specialus batas imobilizacijai.
- Šaltis: kas dvi valandas ant pažeistos vietos 20 min. dedama šalta priemonė, bet ne tiesiai ant odos.
- Kompressija: tvirtinamas elastingas bintas ar specialus įtvaras, kad sumažėtų tinimas ir kraujotaka į traumą sumažėtų.
- Pakėlimo pozicija: koja laikoma virš širdies lygio, pasinaudojant pagalvėmis ar kitais paminkštinimais.
Negalima vietoj šaltuko dėti šilumos, masažuoti pažeistos vietos ar bandyti judėti tol, kol gydytojas neleis – tai gali apsunkinti gijimą. Kai kuriems žmonėms tvirtinamas minkštas įtvaras arba batas, kartais tenka naudotis pagalbinėmis priemonėmis judant. Po kelių savaičių dažniausiai skiriama kineziterapija, padedanti atgauti raumens jėgą, judesių amplitudę ir grįžti prie kasdienės veiklos be skausmo.
Ar visada reikia operacijos?
Chirurginė intervencija gali būti reikalinga, jei:
- Asmuo yra jaunas ir nori vėl aktyviai sportuoti, dalyvauti intensyviose veiklose.
- Skausmas nepraeina keletą mėnesių, nepaisant gydymo be operacijos.
- Diagnozuojamas visiškas raumens plyšimas su ryškiu patinimu ar kraujavimu.
Atliekant operaciją suteikiama bendroji nejautra, gydytojas per pjūvį susiuva plyšimo vietą. Po procedūros dažniausiai kelias savaites tenka nešioti gipsą – iš pradžių visai kojai, vėliau tik žemiau kelio. Kai gipsas nuimamas, gydytojas skiria, kada galima pradėti lengvus pratimus ir reabilitaciją.
Prevencija
Būdai, kaip sumažinti blauzdos raumens plyšimo tikimybę:
- Laikyti blauzdos raumenis treniruotus, stiprius ir elastingus.
- Skirti pakankamai laiko poilsiui tarp sportinių treniruočių ar rungtynių.
- Atliekant sporto pratimus, naudoti teisingą techniką bei tinkamai apšilti prieš fizinį krūvį.
- Nešioti kokybišką bei patogią avalynę, tinkamai fiksuojančią pėdą.
Prognozė ir ilgalaikės pasekmės
Didžioji dalis žmonių visiškai pasveiksta nuo blauzdos raumens plyšimo per kelias savaites arba mėnesius, priklausomai nuo traumos sunkumo. Visgi, pasitaiko atvejų, kai skausmas išlieka ilgesnį laiką net ir užgijus raumeniui.
Reikėtų įsidėmėti, kad sugyjusiame raumenyje gali susiformuoti randinis audinys, kuris nėra toks tvirtas kaip aplinkiniai raumenys. Dėl to išauga pasikartojančių plyšimų ar kitų blauzdos sričių traumų rizika ateityje.
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju?
- Nepavyksta pakilti ant pirštų galų.
- Negalima atsiremti ar vaikščioti pakenkta koja.
- Patiriamas stiprus arba ilgai trunkantis blauzdos skausmas.
- Sunku judinti čiurną arba kelį.
- Atsiranda didelis tinimas arba ryškios mėlynės apatinėje kojos, pėdos ar čiurnos srityje.
