Kelionių metu dažnai pasitaikanti problema – vadinamasis keliautojų viduriavimas. Tai nemaloni ir trumpai trunkanti žarnyno infekcija, užklumpanti tuos, kurie paragauja ar išgeria užteršto maisto ar vandens. Dažniausiai šią būklę sukelia bakterijos, tačiau neretai įtakos turi ir virusai ar žarnyno parazitai. Rizika padidėja lankantis šalyse, kur higienos standartai mažesni nei įprasta.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kelionių metu viduriavimą dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, ypač su E. coli bakterija. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ligą sukelia salmonelės, choleros bakterijos, Campylobacter jejuni ar Shigella. Virusinės infekcijos dažniausiai susijusios su norovirusu, rotavirusu ar astrovirusu, o parazitinės – su Giardia, kryptosporomis ar ciklosporomis.
- Dažniausias rizikos veiksnys – užteršto maisto ir gėrimų vartojimas.
- Jauni suaugusieji dažniau suserga, galbūt dėl didesnio nuotykių troškimo ragaujant vietinius patiekalus.
- Padidėjusi rizika taip pat būdinga žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, arba tiems, kurie serga lėtinėmis virškinimo sistemos ligomis, pavyzdžiui, Krono liga ar dirgliosios žarnos sindromu.
Simptomai
Keliautojų viduriavimas pasireiškia, kai per 24 valandas pasireiškia tris ar daugiau skystų tuštinimųsi. Papildomai gali atsirasti tokie požymiai:
- Dažnas ir staigus noras tuštintis
- Pilvo spazmai ir skausmas
- Pykinimas ar vėmimas
- Kūno temperatūros padidėjimas
Simptomai dažniausiai atsiranda praėjus 6–24 valandoms nuo bakterinės ar virusinės infekcijos pradžios, o parazitai gali pasireikšti tik po vienos ar net trijų savaičių. Dėl to po kelionės namuose galite pastebėti viduriavimo simptomus.
Kiek laiko trunka simptomai?
Trukmė priklauso nuo sukėlėjo. Bakterinės kilmės negalavimas paprastai nurimsta per dvi–tris dienas, kartais – iki savaitės. Jei simptomai išlieka kelias savaites ar net mėnesius, tikėtina, kad problema susijusi su parazitine infekcija.
Kaip perduodamas keliautojų viduriavimas?
Ši infekcija plinta per mikroorganizmus, esančius išmatose ar vėmaluose, kurie gali likti ant įvairių paviršių. Pavyzdžiui, jei užsikrėtęs asmuo paliečia vonios paviršių neplautomis rankomis, o vėliau kitas žmogus paliečia tą patį paviršių ir po to burną, liga gali sėkmingai persiduoti. Todėl rankų higiena – ypač svarbi prevencijos dalis.
Pasekmės ir komplikacijos
Dažniausia komplikacija – dehidratacija, kuri gali tapti rimta medicinine problema, jei skysčių praradimas labai didelis. Retais atvejais keliautojų viduriavimas gali paskatinti lėtines virškinamojo trakto ligas ar sukelti pirmuosius uždegiminės žarnyno ligos simptomus tiems, kurie turi genetinį polinkį. Esant itin stipriai infekcijai, gali pasirodyti kraujo arba gleivių išmatose, taip pat pasireikšti karščiavimas.
Diagnozė ir tyrimai
Dažniausiai keliautojų viduriavimas nustatomas ištyrus simptomus ir aptarus paciento kelionių istoriją. Jei yra įtarimas dėl parazitinės arba sunkesnės bakterinės infekcijos, gali būti prašoma pateikti išmatų mėginį, o kartais reikia ištirti kelis mėginius, kol pavyksta tiksliai nustatyti sukėlėją. Tai svarbu, kad būtų galima pasirinkti efektyviausią gydymą.
Gydymas ir pagalba
Svarbiausia – ilsėtis ir gerti kuo daugiau skysčių, ypač jeigu karščiuojate ar netekote daug skysčių. Sportiniai gėrimai ir specialūs elektrolitų tirpalai padeda atstatyti prarastų druskų ir mineralų kiekį.
Jei simptomai stiprūs arba ilgai nepraeina, gydytojas gali paskirti vaistų nuo viduriavimo ar antibiotikų. Vaistai nuo viduriavimo sulėtina žarnyno judesius, todėl organizmas spėja įsisavinti daugiau skysčių. Reikėtų žinoti, kad vartojant tokius vaistus, infekcijos sukėlėjai vis dar išlieka žarnyne, tad ligos plitimas galimas ir toliau. Dažniau kelioniniame vaistinėlėje rekomenduojama turėti tokių preparatų kaip loperamidas, bismutas ar atropinas su difenoksilatu.
Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai infekcija stipri ar per kelias dienas simptomai nesumažėja. Dažniausiai naudojami ciprofloxacinas, levofloxacinas, azitromicinas, rifaksiminas, metronidazolis, nitazoksanidas ir kiti.
Natūralios priemonės, pavyzdžiui, raudonėlio aliejus ar ežiuolės ekstraktas, kai kuriems žmonėms gali pasitarnauti profilaktiškai, bet jų saugumą ar tinkamumą reikėtų aptarti su gydytoju.
Prevencija
- Visada plaukite rankas, ypač prieš valgydami.
- Turėkite su savimi alkoholinio pagrindo rankų dezinfekcinį skystį, jei nėra galimybės rankas nusiplauti vandeniu ir muilu.
- Neswallowkite dušo vandens ir valykite dantis tik buteliuose esančiu vandeniu.
- Venkite gėrimų su ledukais, nes jie dažnai ruošiami iš vandentiekio vandens.
- Šviežius vaisius ir daržoves valgykite tik tuomet, jei galite juos nulupti patys.
- Rinkitės tik gerai termiškai apdorotą ir karštą maistą.
- Vartokite tik konservuotus ar buteliuose esančius gėrimus.
Prognozė ir eiga
Dauguma sergančiųjų jau po kelių dienų pasijunta geriau, o ilgalaikės pasekmės labai retos. Jei simptomai tęsiasi ar stiprėja, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir, esant reikalui, atlikti reikiamus tyrimus.
Kasdienybė sergant
Tiek suaugusieji, tiek vaikai, susirgus viduriavimu kelionėje, turi daug gerti – buteliuose esantis vanduo, tam tikri sportiniai gėrimai ar vaistinėje parduodami geriamieji rehidratacijos tirpalai yra tinkami pasirinkimai. Valgykite atsargiai: pradėti verta nuo skaidrių sultinių ar ledo gabaliukų, o vėliau pereikite prie „BRAT“ mitybos principo – bananai, ryžiai, obuolių padažas ir skrudinta duona.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Kai kartu su viduriavimu atsiranda kraujo arba gleivių išmatose
- Kai pasireiškia aukšta temperatūra
- Jei trijų ar daugiau kartų per dieną išsituštinate skystai nepaisant taikomų gydymo priemonių
