Šiame tekste aiškinama, kas yra vienatvė, kokios gali būti jos priežastys ir kaip ji susijusi su psichikos sveikatos sunkumais. Taip pat pateikiama praktiškų patarimų, kaip tvarkytis su vienišumo jausmu, ir kur galima kreiptis pagalbos.
Kaip tvarkytis su vienatve?
Čia pateikiama keletas idėjų, kurios gali padėti lengviau susidoroti su vienišumo jausmu:
-
Mokykitės jaustis jaukiai vieni patys su savimi
-
Pasistenkite atsiverti pažįstamiems žmonėms
-
Neskubėkite – eikite mažais žingsniais
-
Ieškokite naujų ryšių
-
Neatlyginkite savęs su kitais
-
Rūpinkitės savo gerove
-
Išbandykite pokalbių terapijas
Ne viskas tiks kiekvienam, ir skirtingu gyvenimo metu gali padėti skirtingi dalykai. Svarbiausia – neperkrauti savęs ir imtis tik to, kas atrodo priimtina. Jei kažkas neveikia arba dabar atrodo per sunku, galima pabandyti kitą būdą arba grįžti prie jo vėliau.
Išmokite būti sau kompanija
Didelis draugų ratas dar nereiškia, kad žmogus nesijaus vienišas. Vienatvė dažnai susijusi su menka saviverte ar pasitikėjimo savimi stoka.
Santykio su savimi stiprinimas gali padėti jaustis mažiau vienišam. Pravartu apmąstyti, ką jums reiškia savirūpa. Kiekvienam ji atrodo skirtingai – vieniems padeda foninis garsas (muzika, radijas, tinklalaidės), kitiems – veikla vienumoje.
Galite pradėti nuo paprastų malonių dalykų: pasivaikščiojimo, rankdarbių, patiekalo gaminimo, namų tvarkymo, mėgstamo filmo peržiūros, apsilankymo muziejuje. Svarbiausia – pabandyti įvairius užsiėmimus ir stebėti, kas suteikia geros savijautos. Būkite kantrūs sau.
Socialinė pagalba
Jei jums reikalinga priežiūra ar parama, įstatymai gali numatyti pagalbos galimybes. Vietos savivaldos institucijos turi pareigą rūpintis žmonių gerove ir užkirsti kelią socialinės priežiūros poreikiui. Be to, jos gali suteikti konkrečią pagalbą gyventojams.
Atsivėrimas pažįstamiems žmonėms
Galite turėti daug pažįstamų, bet vis tiek jaustis nesuprasti arba stokoti nuoširdesnio ryšio. Tokiu atveju verta pasikalbėti su tuo, kuriuo pasitikite – draugu, šeimos nariu, kolega ar kitu artimu žmogumi. Tai nebūtinai turi būti gyvas pokalbis – galima parašyti žinutę ar kreiptis socialiniuose tinkluose.
Vienatvė daugeliui pažįstama, nors pripažinti tai kitiems gali atrodyti baugu. Pagelbėtų iš anksto pagalvoti, ką norite pasakyti. Kartais paaiškėja, kad kitas žmogus yra patyręs panašius jausmus. Pasidalijimas gali padėti pasijusti lengviau.
Eikite lėtai
Jei ilgą laiką jautėtės vieniši, pradėti bendrauti gali atrodyti pernelyg sunku. Nereikia versti savęs skubėti – pradėkite nuo smulkių dalykų. Pasisveikinkite su parduotuvės kasininku ar užkalbinkite kaimyną.
Kai kam padeda lankytis žmonių gausiose vietose – kavinėse, bibliotekose, prekybos centruose. Net vien buvimas tarp žmonių gali sumažinti vienatvę.
Naudinga susikurti rutiną, kai lankotės tose pačiose vietose tuo pačiu metu. Pamažu pradėsite atpažinti kitus žmones ir galbūt užmegzti ryšius.
Galite pasitelkti savo pomėgius – jei mėgstate knygas, iš pradžių užsukite į biblioteką, vėliau prisijunkite prie knygų klubo ar internetinio forumo. Rinkitės aplinkas, kuriose jaučiatės saugiai, ir nespauskite savęs per daug.
Taip pat galite dalyvauti internetinėje veikloje, kurioje nebūtina aktyviai bendrauti – pavyzdžiui, piešimo ar kūrybinėse dirbtuvėse, stebėdami jas nuotoliniu būdu.
Užmegzkite naujų ryšių
Yra įvairių bendruomenės palaikymo formų, kurios gali padėti susipažinti su naujais žmonėmis ir gauti pagalbos:
-
Prisijunkite prie internetinių bendruomenių, kuriose galima dalintis patirtimis visą parą. Dauguma jų nemokamos ir pasiekiamos bet kur.
-
Naudokitės platformomis, kur rengiami bendri užsiėmimai pagal pomėgius – tiek internetu, tiek gyvai. Jei nerandate tinkamos grupės, galima sukurti savo.
-
Savanorystė – puikus būdas sutikti žmonių ir kartu stiprinti savo psichinę sveikatą. Svarbu įsitikinti, kad gausite pakankamai palaikymo iš organizacijos, kurioje savanoriaujate.
-
Socialiniuose tinkluose raskite vietos bendruomenės grupes ir prisijunkite prie jų.
-
Paprašykite šeimos gydytojo nukreipti jus pas socialinės pagalbos specialistą, galintį susieti su vietinėmis organizacijomis.
-
Kreipkitės į pagalbos linijas ar vietinius psichikos sveikatos centrus, kurie siūlo bendruomenės palaikymo paslaugas.
-
Naudokitės draugystės paslaugomis – kai kurios organizacijos siūlo pokalbius telefonu su savanoriais, kurie palaiko vienišus žmones.
Nesilyginkite su kitais
Pastaraisiais metais daugeliui iš mūsų bendravimas persikėlė į internetą. Tai suteikė daugiau galimybių, bet kartu iškėlė naujų iššūkių. Socialiniuose tinkluose matome tik tai, ką kiti nori parodyti.
Nuotraukos iš renginių ar susitikimų gali sukelti jausmą, kad visi kiti gyvena socialiai aktyviai, o mes vieniši. Tačiau iš išorės ne visada matosi tikroji situacija. Nežinome, kaip kiti jaučiasi vienumoje ar ką jie patiria už socialinių tinklų ribų.
Jei socialiniai tinklai pradeda kelti neigiamų emocijų, verta pasidomėti, kaip skaitmeninis gyvenimas gali veikti psichiką, ir prireikus riboti jų naudojimą.
Rūpinkitės savimi
Vienatvė gali paveikti emocinę savijautą, todėl naudinga kasdienėje rutinoje įvesti pokyčių:
-
Fizinis aktyvumas teigiamai veikia nuotaiką ir savivertę. Jei norite derinti sportą su bendravimu, išbandykite mankštos užsiėmimus gyvai ar internetu. Taip pat galima dalyvauti nemokamuose kas savaitę vykstančiuose 5 km bėgimuose ar pasivaikščiojimuose.
-
Laikas gamtoje padeda geriau jaustis ir mažina vienišumą – pasisodinkite daržovių, prisijunkite prie vietinių pasivaikščiojimų grupių ar tiesiog leiskite laiką lauke.
-
Gyvūnai taip pat gali būti puiki kompanija. Apsilankykite bendruomenės ūkyje ar susiraskite programą, kurioje savininkai ieško žmonių, galinčių prižiūrėti jų augintinius.
-
Pagalvokite iš anksto, kaip lengviau išgyventi laikotarpius, kai vienišumo jausmas sustiprėja – pavyzdžiui, per šventes ar sukaktis.
Išbandykite pokalbių terapijas
Pokalbių terapijos suteikia galimybę saugiai išnagrinėti, ką jums reiškia vienatvė, ir atrasti naujų būdų su ja tvarkytis.
Jeigu vienatvę stiprina nerimas bendraujant, gali būti naudinga kognityvinė elgesio terapija. Ji padeda suprasti, kaip mintys ir įsitikinimai veikia emocijas bei elgesį, ir išmokti naujų įveikos strategijų.
