Skilvelinė tachikardija: priežastys, simptomai ir gydymas

Ventrikulinė tachikardija – tai širdies ritmo sutrikimas, kai širdis pradeda plakti dažniau nei 120 kartų per minutę, ir šis ritmas kyla apatinėse širdies kamerose – skilveliuose, o ne įprastu elektros keliu. Tai lemia, kad širdis nebespėja prisipildyti krauju tarp susitraukimų, todėl organizmas gauna mažiau deguonies nei reikėtų.

Kaip pasireiškia ventrikulinė tachikardija?

Kai ištinka šios būklės epizodas, širdies plakimas tampa pernelyg greitas, dėl to krenta kraujospūdis, o audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies. Dažniausiai pradeda ryškėti įvairūs simptomai, o nepasireiškus tinkamai reakcijai, būklė gali tapti pavojinga gyvybei.

Ventrikulinės tachikardijos simptomai

Skausmas krūtinėje.
Dusulys arba kvėpavimo sunkumas.
Širdies permušimai ar staigiai padažnėjęs pulsas.
Galvos svaigimas, silpnumas, nualpimas.

Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos, nes kyla staigios širdies mirties rizika.

Ventrikulinės tachikardijos pavojingumas

Ši aritmija – labai rimta ir reikalauja greito gydymo. Jei epizodas trunka ilgiau kaip 30 sekundžių (vadinama išliekančia ventrikuline tachikardija), gresia skilvelių virpėjimas – itin pavojinga būklė, kai širdies raumenys tik trūkčioja, bet nesusitraukia ir nekraujuoja kraujo, todėl gali ištikti staigi širdies mirtis.

Palyginimas su skilvelių virpėjimu

Abi būklės yra pavojingi širdies ritmo sutrikimai, tačiau skilvelių virpėjimas laikomas dar sunkesniu. Ventrikulinės tachikardijos atveju širdis dar bando kraujuoti, nors ir nepakankamai, o virpėjimo metu kraujotaka sustoja visiškai.

Susiję įrašai

Kas sukelia šią būklę?

Pagrindinė priežastis – nenormalūs elektros impulsai širdies skilveliuose, dėl kurių signalai iš pagrindinio širdies ritmo generatoriaus (sinusinio mazgo) nebegali valdyti širdies ritmo. Įprastai ši problema atsiranda dėl kitų širdies ligų.

Širdies vainikinių arterijų liga (dažniausia priežastis).
Miokardo infarktas arba buvęs širdies priepuolis.
Širdies nepakankamumas.
Miokardo uždegimas (miokarditas).
Padidėjusi širdis (kardiomiopatija).
Širdies vožtuvų ligos.
Po širdies operacijos susiformavę randai.
Paveldėti širdies raumens elektrinės veiklos sutrikimai.

Be to, ventrikulinę tachikardiją gali sukelti ir kai kurios neširdinės priežastys – elektrolitų (pvz., kalio ar magnio) disbalansas, tam tikri vaistai, per didelis kofeino arba alkoholio kiekis, narkotikai, stiprus fizinis krūvis. Kartais tiksli priežastis lieka nenustatyta.

Rizikos veiksniai

Širdies ligų istorija asmeniui arba šeimoje.
Koronarinių arterijų pažeidimai.
Miokarditas ir širdies vožtuvų problemos.
Persirgtos širdies operacijos ar infarktas.
Stiprus elektrolitų balanso sutrikimas.
Stimuliuojančių medžiagų vartojimas.

Kaip ventrikulinė tachikardija veikia organizmą?

Dėl labai greito širdies ritmo tarp plakimų nebelieka laiko, kad skilveliai užsipildytų krauju. Organizmas į tai reaguoja: sumažėja audinių aprūpinimas deguonimi, krinta kraujospūdis, gali dingti sąmonė ar prasidėti dusulys. Tokį procesą būtų galima palyginti su trumpu autobuso sustojimu stotelėje, kai keleiviai nespėja įlipti – organizmo ląstelės tiesiog lieka be reikalingų medžiagų.

Kaip nustatoma diagnozė?

Diagnozuojant ventrikulinę tachikardiją, gydytojas atsižvelgia į simptomus, atlieka apžiūrą (įskaitant pulso matavimą), susipažįsta su ligos istorija ir skiria papildomus tyrimus.

Naudojami diagnostiniai tyrimai

Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies elektrinę veiklą.
Holterio monitoravimas – širdies ritmo sekimas ilgą laiką specialiu nešiojamu aparatu.
Elektrinės fiziologijos tyrimai.
Širdies monitoravimas specialiais prietaisais.
Klinikiniai krūvio mėginiai (pvz., bėgimo takeliu).
Echokardiograma.
Kraujo tyrimai.

Kaip gydoma ventrikulinė tachikardija?

Gydymo taktiką lemia simptomai ir epizodų trukmė. Pagalba būtina, jei simptomai ryškūs arba ritmas išlieka nenormalus ilgiau nei pusę minutės.

Skubi pagalba

Širdies masažas (CPR).
Defibriliacija – elektrinis impulsas, atkuriantis širdies ritmą.
Vaistai, leidžiami į veną.

Kasdienė priežiūra ir nemirtina būklė

Dažniausiai taikoma radiodažninė kateterio abliacija – gydytojai specialiu kateteriu sunaikina problemos židinį širdyje, kad atkurtų normalų ritmą.
Implantuojamas širdies ritmo defibriliatorius (ICD) – stebintis širdies ritmą prietaisas, kuris prireikus jį koreguoja.
Paskiriami vaistai, lėtinantys širdies plakimą ir palaikantys normalų ritmą.

Gydymas paprastai apima ir pagrindinės ligos, lemiančios širdies ritmo sutrikimą, kontrolę.

Galimos gydymo komplikacijos

Širdies ar kraujagyslių pažeidimai.
Kraujo krešulių susiformavimas.
Kraujavimas.
Infekcijos grėsmė.

Atkūrimo laikotarpis po procedūros

Po kateterio abliacijos dažniausiai ligoninėje tenka praleisti bent vieną naktį. Grįžti prie įprastos veiklos galima po kelių dienų, tačiau bent tris paras rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio arba laikytis gydytojo nurodymų.

Kaip sumažinti ligos riziką?

Sumažinti ventrikulinės tachikardijos tikimybę galima laiku valdant širdies ir kraujagyslių sutrikimus.

Laikykitės sveikos, neriebios ir nesūrios mitybos.
Aktyviai judėkite, sportuokite, kiek leidžia sveikata.
Saugokite optimalų kūno svorį.
Visiškai atsisakykite tabako gaminių.
Gerkite gydytojo paskirtus vaistus, jei sergate padidėjusiu kraujospūdžiu ar cholesterolio sutrikimų.

Gyvenimas su ventrikuline tachikardija

Prognozę lemia ligos sunkumas ir kitos gretutinės širdies problemos. Jei kairysis skilvelis silpnai funkcionuoja, ligos eiga gali būti sudėtingesnė.

Ar įmanoma išgyti visiškai?

Galutinė išeitis priklauso nuo priežasties. Kai kuriems žmonėms radiodažninė kateterio abliacija gali visiškai pašalinti ritmo sutrikimą. Defibriliatorius (ICD) nėra išgydymas, tačiau veiksmingai sustabdo pavojingus širdies ritmo epizodus ir padeda išvengti staigios mirties.

Kasdienė priežiūra ir stebėsena

Laikykitės gydytojo skirtų rekomendacijų dėl mitybos, judėjimo, gyvenimo būdo.
Atsisakykite tabako gaminių.
Reguliariai vartokite paskirtus vaistus.

Nuolat lankykitės gydytojo paskirtose apžiūrose, kad vertintumėte gydymo efektyvumą ir įvertintumėte savo savijautą. Svarbu aptarti visus pokyčius, naujai atsiradusius ar pasikeitusius simptomus.