Vibrio vulnificus: infekcija, diagnostika, gydymas ir profilaktika

Vibrio vulnificus – tai bakterija, sukelianti pavojingą infekciją, kuri gali plisti per nepakankamai termiškai apdorotus žalius moliuskus ar kitus vėžiagyvius, taip pat per atviras žaizdas, patekus bakterijoms iš užteršto vandens. Ši infekcija kelia grėsmę žmogaus sveikatai, nes greitai gali sukelti sepsį, šoką ir skausmingus, gilius pūsles, kurios pažeidžia audinius.

Vibrio vulnificus – kas tai?

Šios bakterijos priskirtinos Vibrio rūšiai, kuriai priklauso ir choleros sukėlėjas. Vibriosis – taip vadinamos ligos, kurias sukelia šios rūšies bakterijos, tačiau V. vulnificus išsiskiria ypatingu pavojingumu žmogui.

Užsikrėsti Vibrio vulnificus galima dviem būdais – suvalgant žalius arba nepakankamai virtus moliuskus, dažniausiai austrių, taip pat per žaizdas, į kurias pateko užkrėsto jūros ar brakiško (šiek tiek sūraus) vandens. Bakterijos greitai plinta organizme, todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir kreiptis pagalbos.

Infekcijos dažnis

Vibrio vulnificus infekcija laikoma reta. Tik apie 100–200 atvejų per metus yra registruojama, nors visos Vibrio sukelto vibriosis atvejų gali būti apie 80 000 per metus. Kitos Vibrio bakterijų rūšys žmones užkrečia žymiai dažniau.

Susiję įrašai

Simptomai

Šios bakterijos sukeltas negalavimas pasireiškia greitai – simptomai dažnai atsiranda per parą nuo užsikrėtimo momento. Būdingi požymiai:

Aukšta temperatūra, šaltkrėtis.
Odos paraudimas ar bėrimas, greitai virstantis skausmingu patinimu.
Didelės, uždegiminės, dažnai spalvą pakeitusios ir skausmingos pūslelės ant odos.
Pykinimas, vėmimas.
Viduriavimas.
Silpnumas, galvos svaigimas ar net nualpimas, kas rodo žemą kraujospūdį.
Sumišimas ar pakitusi sąmonė.
Greitas širdies plakimas.

Kai kuriais atvejais infekcija sukelia stiprų virškinimo trakto uždegimą su vėmimu ir viduriavimu.

Kaip plinta Vibrio vulnificus?

Dažniausiai ši bakterija plinta per žalius ar nepilnai termiškai apdorotus moliuskus, dažniausiai vasaros laikotarpiu, kai vandens temperatūra šiltesnė. Užsikrėsti galima ir per atvirą žaizdą, patekus į ją užkrėsto vandens. Nuo užkrato iki simptomų atsiradimo praeina labai nedaug laiko – liga plinta itin greitai nuo virškinamojo trakto į kraują ir kitus organus.

Kur aptinkama ši bakterija?

Vibrio vulnificus natūraliai gyvena šiltuose, kiek sūriuose vandenyse, dažniausiai ten, kur susilieja gėlas ir sūrus vanduo, pavyzdžiui prie upių žiočių. Ši rūšis mėgsta sūrų vandenį – ji vadinama „druską mėgstančia“.

Kas labiau rizikuoja užsikrėsti?

Tam tikros grupės žmonių, turinčių rizikos veiksnių, dažniau susiduria su sunkiomis infekcijomis. Didžiausią riziką turi:

Lėtinėmis kepenų ligomis (pvz., ciroze) sergantieji.
Hemochromatoze sergantys asmenys.
Keliantiems inkstų nepakankamumą.
Diabetu sergantys asmenys.
Silpnesnį imunitetą turintys asmenys.

Žmonės, kurių darbas ar pomėgiai siejasi su žalių moliuskų tvarkymu ar užsiima veikla jūroje, yra labiau paveikiami šios bakterijos. Pastebėta, kad vyrai dažniau nei moterys susiduria su sunkiomis infekcijomis, tačiau tiksliai kodėl – neaišku.

Kokie galimi komplikacijų pavojai?

Vibrio vulnificus infekcijos gali sukelti sunkias, gyvybei pavojingas būkles. Dažniausios komplikacijos:

Kraujo plokštelių sumažėjimas (trombocitopenija).
Vidinis kraujavimas.
Sepsis ir septicinis šokas.
Nekrotizuojantis fascitas – itin pavojingas odos ir poodžio uždegimas, kartais reikalaujantis chirurginio gydymo.
Vidaus organų pažeidimai.

Diagnozė ir tyrimai

Diagnozuojant šią infekciją gydytojai paima kraujo, žaizdos skysčio, audinių ar kūno skysčių mėginius, kuriuos laboratorijoje tiriama dėl bakterijų buvimo. Dažniausi tyrimo mėginiai:

Kraujas.
Išmatos.
Išskyrų iš plaučių ar žaizdos (pvz., skreplių).
Žaizdų ar pūslių turinys.

Labai svarbu gydytojui pranešti, jei neseniai valgėte žalius jūros produktus arba turėjote kontaktą su jūros vandeniu. Kadangi liga progresuoja greitai, gydymas dažnai pradedamas nelaukiant visų tyrimo rezultatų.

Gydymas

Vibrio vulnificus infekcijos gydymui taikomi antibiotikai, kurie, pradėti anksti, neretai išgydo pacientą. Kai kuriais atvejais reikalingos ir kitos priemonės – pavyzdžiui, chirurginis negyvų audinių pašalinimas, pūslių turinio išsiurbimas ar net pažeistų galūnių amputacija.

Intraveniniai skysčiai.
Vaistai, palaikantys kraujospūdį.
Deguonies terapija.

Dažniausiai skiriami antibiotikai – doksiciklinas, ceftazidimas, cefotaksimas ar ciprofloksacinas. Gydymo pasirinkimą lemia ligos sunkumas ir paciento būklė.

Kaip galima apsisaugoti?

Norint apsisaugoti nuo šios pavojingos infekcijos, svarbu laikytis žemiau išvardintų atsargumo priemonių:

Nevartokite žalių ar neiškeptų vėžiagyvių, ypač austrių.
Paruoškite ir laikykite žalius bei termiškai paruoštus jūros produktus atskirai, kad išvengtumėte užteršimo.
Po kontakto ar darbo su žaliais vėžiagyviais nusiplaukite rankas – apsaugai dar labiau padeda pirštinės.
Turint žaizdų, nesimaudykite jūros, brakiškame vandenyje ar venkite kontakto su žalių moliuskų sultimis. Jei negalite išvengti, žaizdas sandariai uždenkite vandeniui nepralaidžiu tvarsčiu.
Jei žaizda turėjo sąlytį su jūros vandeniu ar žalių moliuskų sultimis, ją gausiai nuplaukite vandeniu.

Ligos eiga ir prognozė

Šios infekcijos nevalia palikti savaiminiam pasveikimui – būtina kuo skubiau kreiptis pas gydytojus ir pradėti gydymą antibiotikais, nes infekcija labai greitai plinta ir gali būti net mirtina. Laiku suteiktas gydymas leidžia daugumai pacientų pasveikti.

Mirtingumas nuo Vibrio vulnificus gali siekti net iki 20 %, kai kuriais atvejais buvo nustatytas dar didesnis – daugiau nei pusėje atvejų. Ypač pavojinga ši infekcija asmenims, kuriems yra gretutinių ligų, ypač kepenų funkcijos sutrikimams ar vyresniems nei 40 metų žmonėms.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kilus bent menkiausiam įtarimui dėl Vibrio vulnificus infekcijos, ypač atsiradus minėtiems simptomams po kontakto su žaliu jūros maistu ar jūros vandeniu, būtina kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Laiku pradėtas gydymas gali išgelbėti gyvybę.