Ar kada nors jūsų kraujospūdis būna aukštesnis gydytojo kabinete nei namuose? Tai vadinama „baltųjų chalatų sindromu“ – dažnai pasitaikančiu reiškiniu, kai vizito pas gydytoją metu fiksuojami padidėję kraujospūdžio rodmenys, o namuose rezultatai – visiškai normalūs.
- 1.Baltųjų chalatų sindromas – kas tai?
- 2.Ar baltųjų chalatų sindromas – rimta problema?
- 3.Kas dažniau susiduria su šiuo sindromu?
- 4.Baltųjų chalatų sindromo paplitimas
- 5.Priežastys ir mechanizmas
- 6.Diagnozavimas
- 7.Gydymas ir valdymas
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Prevencija ir profilaktika
- 10.Perspektyvos ir prognozė
- 11.Kaip prižiūrėti save?
Baltųjų chalatų sindromas – kas tai?
Šis sindromas reiškia, kad žmogaus kraujospūdis gydymo įstaigos aplinkoje pakyla, tačiau kasdieniame gyvenime lieka sveiko diapazono ribose (dažniausiai mažiau nei 120/80 mmHg). Toks skirtumas gali suklaidinti net ir medikus – jei matavimai bus aukšti tik gydytojo kabinete, jums galima paskirti gydymą, kurio galbūt visai nereikia.
Apie 5% pacientų per metus vėliau gali būti diagnozuojama tikroji hipertenzija. Tikslūs kraujospūdžio duomenys svarbūs – jei jie iškreipti, gresia neteisingas gydymas ar net per didelė vaistų dozė. Kita vertus, jei gydytojas matys tik dirbtinai pakilusius rodmenis, gali manyti, jog vartojami vaistai neveikia.
Ar baltųjų chalatų sindromas – rimta problema?
Toks reiškinys iš tiesų egzistuoja ir yra studijuotas medicinos bendruomenėje. Nors dažniausiai jis nelaikomas pavojingu, tačiau žmonėms virš 60 metų ar tiems, kurie turi kitų veiksnių rizikai didinti, pavyzdžiui, diabetą ar jau sirgusiems širdies ligomis, šio sindromo fone gali būti didesnė širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Vis tik, tikėtina, kad tikrosios grėsmės kyla būtent dėl šių papildomų rizikos veiksnių, o ne dėl „baltųjų chalatų“ efekto.
Kas dažniau susiduria su šiuo sindromu?
- Asmenys virš 50 metų.
- Moterys.
- Neseniai sužinoję apie padidėjusį kraujospūdį.
- Turintys antsvorio ar nutukimą.
- Nevartojantys tabako produktų.
Baltųjų chalatų sindromo paplitimas
Manoma, kad net 15–30% visų sergančiųjų padidėjusiu kraujospūdžiu gali patirti baltųjų chalatų sindromą. Jis pasitaiko ir tiems, kurių kraujospūdis iš esmės yra sveikoje normoje.
Baltųjų chalatų sindromo simptomai
Pagrindinis požymis – juntamas nerimas ar jaudulys atėjus pas gydytoją, kuris dar labiau sustiprėja patenkinus į apžiūros kabinetą ar matuojant kraujospūdį. Dėl to matavimų rezultatai būna aukštesni nei paprastai.
Kaip šis sindromas veikia organizmą?
- Gali atsirasti arterijų standumas.
- Blogoji kraujagyslių funkcija.
- Padidėjusi rizika širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumui.
- Polinkis kairiojo skilvelio sustorėjimui (hipertrofijai).
- Didėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu ar tikrąja hipertenzija.
Priežastys ir mechanizmas
Dažniausiai kraujospūdis padidėja dėl emocinio streso prieš matavimą – tai savotiškas „kovok arba bėk“ atsakas. Apsilankymas gydymo įstaigoje, laukimo jausmas, nerimas dėl galimų rezultatų – visa tai natūraliai gali padidinti kraujospūdį.
Kraujospūdis kinta ir dėl kitų veiksnių: paros metas, fizinis aktyvumas prieš matavimą, triukšmo lygis, asmens emocinė būsena matavimo metu.
Diagnozavimas
Baltųjų chalatų sindromo diagnozė nustatoma, jei gydytojo kabinete atliekami bent keli (dažniausiai trys) matavimai rodo padidėjusius skaičius, tačiau nuolatinis kraujospūdžio stebėjimas namuose arba paros kraujospūdžio matavimas rodo normą. Įprastai tokiu atveju gydymo įstaigoje matuojamas kraujospūdis siekia 140/90 mmHg ar daugiau, bet namuose arba atliekant paros stebėjimą – mažiau nei 135/85 mmHg.
Gydymas ir valdymas
Ar sindromas praeina savaime?
Šis reiškinys gali išlikti ilgus metus – net jei lankotės pas tą patį gydytoją ir jaučiatės su juo drąsiai.
Kaip gydomas baltųjų chalatų sindromas?
Gydytojas gali paprašyti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose. Tai galima daryti su automatiniu matuokliu arba naudotis vaistinėse esančiomis kraujospūdžio matavimo stotelėmis.
Kai kuriais atvejais rekomenduojama keisti gyvenimo būdą:
- Dažniau judėti ar užsiimti sportu.
- Mažinti kūno svorį.
- Kontroliuoti druskos suvartojimą.
- Susilaikyti nuo tabako produktų.
Jei turite kitų rizikos veiksnių (viršsvoris, rūkymas), gydytojas gali paskirti kraujospūdį mažinančių vaistų.
Patarimai, kaip sumažinti baltųjų chalatų sindromą
- Stenkitės užmegzti pasitikėjimo ryšį su savo gydytoju.
- Jei nesijaučiate jaukiai, pasirinkite kitą gydymo įstaigą ar specialistą.
- Prieš vizitą užsirašykite klausimus – taip sumažinsite nerimą, kad kažką pamiršite aptarti.
- Skirkite daugiau laiko apsilankymui ir vietos paieškai, kad nereikėtų skubėti.
- Prieš vizitą pusvalandį nerūkykite, negerkite kavos ir nesportuokite.
Gydymo galimybės
Dažniausiai šis sindromas gydomas tik esant nerecizuotiems rizikos veiksniams. Gyvenimo būdo keitimai gali būti pakankami: daugiau judėti, sumažinti druskos ar riebalų kiekį, numesti svorio. Jei rizika širdžiai didelė, gali būti skiriami antihipertenziniai vaistai.
- Vaistai gali sukelti galvos svaigimą.
- Kartais pasitaiko galvos skausmas.
- Gali sutrikti virškinimas.
Prevencija ir profilaktika
Glaudesnis bendradarbiavimas su gydytoju, atviresnis bendravimas padeda sumažinti įtampą ir nerimą, todėl kraujospūdis matavimo metu gali išlikti normos ribose.
Perspektyvos ir prognozė
Moksliniai tyrimai rodo: tie, kurie patiria baltųjų chalatų sindromą, turi didesnę tikimybę susidurti su širdies ligomis nei žmonės, kurių kraujospūdis visad normalus. Tačiau jei žmogus vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus ir jam pasireiškia šis sindromas, širdies ligų rizika gali būti tokia pati kaip sveikų žmonių.
Kaip prižiūrėti save?
Nuolat stebėkite savo kraujospūdį namuose – taip galėsite kontroliuoti, ar jis išlieka normos ribose. Jei keletą kartų fiksuojate padidėjusius rezultatus, susisiekite su gydytoju.
- Pasitarkite su specialistu, kaip dažnai namuose matuoti kraujospūdį.
- Sužinokite, kaip taisyklingai atlikti matavimus.
- Pasiimkite savo kraujospūdžio matuoklį į vizitą – gydytojas padės įsitikinti, ar jis veikia tiksliai.
