Geltonoji karštligė – tai virusinė infekcija, kurią perneša tam tikros rūšies uodai. Ši liga dažniausiai pasitaiko tropinio ir paatogrąžių klimato regionuose, ypač dalyje Afrikos bei Pietų Amerikos. Uodai virusu užsikrečia įkandę užsikrėtusius primatus ir vėliau perduoda užkratą žmonėms.
- 1.Kas rizikuoja užsikrėsti geltonąja karštlige?
- 2.Kiek paplitusi ši liga?
- 3.Kaip pasireiškia geltonoji karštligė?
- 4.Kaip plinta geltonoji karštligė?
- 5.Kaip aptikti geltonąją karštligę?
- 6.Ar yra gydymo būdas?
- 7.Kaip apsisaugoti nuo geltonosios karštligės?
- 8.Prognozė ir imunitetas po ligos
- 9.Kada kreiptis į gydytoją?
- 10.Kuo geltonoji karštligė skiriasi nuo maliarijos?
- 11.Kodėl ši liga vadinama geltonąja karštlige?
- 12.Ar geltonoji karštligė vis dar egzistuoja?
Kas rizikuoja užsikrėsti geltonąja karštlige?
Didžiausia rizika užsikrėsti geltonąja karštlige susiduria žmonės, kurie gyvena ar dirba atogrąžų miškuose Afrikoje ar Pietų Amerikoje. Taip pat pavojus iškyla keliautojams, atvykstantiems į šiuos regionus – infekciją perduoda vietiniai uodai.
Kiek paplitusi ši liga?
Pasauliniu mastu kasmet geltonąja karštlige užsikrečia apie 200 000 žmonių. Apytiksliai 90 procentų visų atvejų ir mirčių fiksuojama Afrikos žemyne. Ši infekcija kasmet nusineša beveik 30 000 gyvybių.
Kaip pasireiškia geltonoji karštligė?
Geltonosios karštligės simptomai gali labai skirtis – nuo visiško jų nebuvimo iki gyvybei pavojingų komplikacijų. Pirmieji požymiai, jei pasireiškia, paprastai atsiranda praėjus trims–šešioms dienoms po užsikrėtimo.
Geltonosios karštligės simptomai
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų bei kūno skausmai
- Nuovargis ir silpnumas
- Pykinimas, vėmimas
Jei būklė sunkėja, gali pasireikšti itin rimti požymiai:
- Labai aukšta temperatūra
- Odos bei akių baltymų pageltimas – gelta
- Kraujavimas (hemoragija)
- Šokas
- Kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumas
- Mirštamumas sunkiais atvejais siekia 30–60 proc.
Kaip plinta geltonoji karštligė?
Pagrindinis infekcijos perdavimo būdas – uodų įkandimai. Ligą sukelia virusas, kuris cirkuliuoja tarp uodų ir primatų. Žmogus užsikrečia, kai užkrėstas uodas įkanda. Ši liga nėra plintanti tarp žmonių tiesiogiai – čiaudint, bučiuojantis ar kontaktuojant virusas neperduodamas. Tačiau, jeigu uodas įkanda sergančiam asmeniui ir paskui nuskrenda prie kito žmogaus, infekcija gali išplisti toliau.
Kaip aptikti geltonąją karštligę?
Įtarus geltonąją karštligę, ypač grįžus iš endeminio regiono ir pajutus į gripą panašius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Specialistas paprašys papasakoti apie keliones bei sveikatos pokyčius ir paskirs kraujo tyrimus, leidžiančius nustatyti viruso buvimą organizme.
Ar yra gydymo būdas?
Kol kas nėra vaisto, galinčio tiesiogiai pašalinti geltonosios karštligės virusą. Terapijos tikslas – palengvinti simptomus ir padėti organizmui atsistatyti. Svarbu ilsėtis, daug gerti skysčių. Jei prireikia vaistų nuo skausmo, būtina vengti preparatų, kurie gali didinti kraujavimo riziką, pavyzdžiui, aspiriną ar kai kuriuos nesteroidinius priešuždegiminius vaistus.
Esant sunkiai ligos eigai, būtina gydytis ligoninėje, kur bus užtikrintas profesionalus stebėjimas ir palaikomoji pagalba.
Kaip apsisaugoti nuo geltonosios karštligės?
Svarbiausia prevencinė priemonė – skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti likus trims–keturioms savaitėms iki kelionės į regioną, kuriame galimas geltonosios karštligės protrūkis. Viena vakcinos dozė daugumai žmonių suteikia ilgalaikę, dažnai – viso gyvenimo apsaugą.
- Naudokite repelentus, kurių sudėtyje yra DEET.
- Dėvėkite ilgomis rankovėmis marškinius, kelnes, uždenkite kojas kojinėmis. Pageidautina rinktis nuo uodų impregnuotus drabužius.
- Jei gyvenate ar nakvojate vietoje be kondicionieriaus ar langų tinklelių, naudokite lovos tinklelį nuo uodų.
- Venkite būti lauke, kai uodai aktyviausi – tai dažniausiai būna nuo sutemų iki aušros, tačiau kai kurios uodų rūšys geltonąją karštligę perduoda ir dienos metu.
- Diagnozavus geltonąją karštligę, būtina stengtis neleisti uodams įkasti, kad virusas neplistų toliau.
Prognozė ir imunitetas po ligos
Nesudėtingos geltonosios karštligės eigos atvejais ligoniai dažniausiai pasveiksta per savaitę, nors silpnumas ir nuovargis gali užsitęsti ilgiau. Persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas – tai reiškia, kad daugiau užsikrėsti negalėsite.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasireiškus bet kokiems karščiavimo ar kūno skausmų simptomams po kelionės į Afriką ar Pietų Ameriką, svarbu neatidėlioti ir susisiekti su gydytoju. Jei jau esate sirgę geltonąja karštlige ir simptomai ima blogėti arba atsiranda naujų, taip pat reikėtų kreiptis į pagrindinės sveikatos priežiūros specialistą.
Kuo geltonoji karštligė skiriasi nuo maliarijos?
Šios dvi ligos turi bendrų bruožų – abi plinta per uodus, sukelia karščiavimą ir gali lemti gelta bei sunkią būklę ar net mirtį. Tačiau jas sukelia skirtingi sukėlėjai: geltonosios karštligės kaltininkas – virusas, o maliarijos – parazitas. Taip pat jas platina skirtingos uodų rūšys. Be to, egzistuoja vakcina nuo geltonosios karštligės, o nuo maliarijos vakcinos nėra – šios infekcijos prevencijai taikomi vaistiniai preparatai, kuriuos parenka gydytojas.
Kodėl ši liga vadinama geltonąja karštlige?
Ligai būdinga gelta – odos ir akių baltymų pageltimas, kylantis dėl kepenų pažeidimo. Pavadinimas „geltonoji karštligė“ apibūdina pagrindinius ligos požymius: kūno temperatūros pakilimą ir geltonesnę odos spalvą.
Ar geltonoji karštligė vis dar egzistuoja?
Ši infekcija iki šiol išlieka aktuali kai kuriose Afrikos ir Pietų Amerikos dalyse, kur vis dar pasitaiko protrūkių. Nors kai kuriuose pasaulio regionuose ji nebefiksuojama, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse protrūkių nebūta jau daugiau nei šimtmetį, geltonosios karštligės virusas vis dar aktyvus kitur.
