Idiopatinė plaučių fibrozė – tai reta, tačiau sunki plaučių liga, kuri stipriai keičia žmogaus kasdienybę. Sergant šia liga, plaučiai pamažu standėja, nes juose kaupiasi randinis audinys. Dėl šio proceso plaučiai nebegali normaliai išsiplėsti ar susitraukti, taigi organizmui tampa sunkiau gauti pakankamai deguonies.
Kaip dažnai pasitaiko idiopatinė plaučių fibrozė?
Ši liga diagnozuojama gana retai – tik 13–20 iš 100 000 žmonių visame pasaulyje serga idiopatine plaučių fibroze. Kiekvienais metais užregistruojama nuo 30 iki 40 tūkstančių naujų atvejų, visame pasaulyje liga laikoma reta ir dažniausiai pasitaiko pavieniui, be aiškios šeiminės istorijos.
Kokie žmonės dažniausiai suserga?
Nors tiksliai nuspėti, kas gali susirgti idiopatine plaučių fibroze – sudėtinga, pastebėta, jog kiek dažniau ja suserga vyresni vyrai. Dažniausiai liga nustatoma žmonėms per penktą ar šeštą dešimtį, todėl amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Lytis taip pat turi įtakos – vyrai šia liga serga šiek tiek dažniau nei moterys.
Simptomai, kurie gali išduoti ligą
Pradžioje idiopatinės plaučių fibrozės požymiai dažnai būna labai nežymūs arba jų visai nebūna. Vėliau pagrindiniai simptomai ima ryškėti:
- Nenustojantis sausas kosulys, kuriuo sunku atsikratyti.
- Greitai pasireiškiantis dusulys, ypač aktyviau judant arba net ilsintis.
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje nusilpsta retai, tačiau gali pasitaikyti.
- Nuolatinis nuovargis, jėgų stoka.
- Fingertipų ir nagų pakitimai – pirštai ir nagai tampa apvalesni, pastorėję (vadinamoji “pirštų būgneliai” išvaizda).
- Nenoras, bet pastebimas kūno svorio mažėjimas, skausmai sąnariuose ar raumenyse.
Kokie yra rizikos veiksniai?
Medikai nėra tikri, kodėl atsiranda idiopatinė plaučių fibrozė, tačiau akivaizdu, kad tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai arba darbo sąlygos gali padidinti riziką susirgti šia liga. Priskiriami šie veiksniai:
- Cigaretės rūkymas
- Darbas vietose, kur yra daug dulkių ar nešvarumų
- Sąlytis su asbestu ar silicio dulkėmis
- Reguliarus gyvūnų ar paukščių išmatų įkvėpimas
- Virusinės infekcijos
- Tam tikri vaistai
- Rėmuo dėl skrandžio rūgšties (gastroezofaginis refliuksas)
Ligos eiga ir galimos komplikacijos
Dažniausiai pasitaikanti komplikacija – deguonies trūkumas kraujyje (hipoksemija), kuriai gydyti reikalinga deguonies terapija. Kartais ligos eiga gali stipriai pablogėti staigiai ir netikėtai – tai vadinama paūmėjimu. Dažniausiai paūmėjimai susiję su infekcijomis ar širdies bei kraujagyslių sutrikimais, tačiau jie gali pasireikšti ir be aiškios priežasties. Staiga pablogėjus, dažniausiai atsiranda kosulys ar dar stipresnis dusulys.
Be to, idiopatinė plaučių fibrozė gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų – gali išsivystyti plaučių embolija, aukštas kraujo spaudimas plaučių kraujagyslėse ar širdyje, o kai kuriais atvejais – net plaučių vėžys.
