Staiga atsirandantis stiprus noras šlapintis gali būti ženklas, kad jūsų organizmui kažkas negerai – dažniausia priežastis yra šlapimo takų infekcija, tačiau pasitaiko ir kitų veiksnių. Geros žinios: šių problemų gydymas įmanomas.
Kas yra skubi ir dažna šlapinimosi būtinybė?
Nenugalimas poreikis iškart ieškoti tualeto vadinamas skubiu šlapinimusi. Tokia būsena dažnai lydi nemalonių pojūčių ar net skausmo pojūtį šlapimo pūslėje ar takuose. Jei kartais nepavyksta suspėti iki tualeto ar staiga užklumpa noras šlapintis – tai gali būti šio sutrikimo požymis.
Dažnas šlapinimasis skiriasi tuo, kad šlapintis norisi daug dažniau nei įprasta. Tačiau tikslaus „dažniškumo“ apibrėžimo nėra – kiekvienam žmogui kiekis skiriasi.
Lemia ne pats šlapinimosi dažnis, bet ar tai kelia nepatogumų – jei nuolatinis poreikis neramina ar trikdo kasdienį gyvenimą, verta atkreipti dėmesį. Daugelis žmonių pastebi nerimą, jei nėra tualeto netoliese.
Simptomai dažnai sutampa
Dažnas ir skubus noras šlapintis nemažai kam pasireiškia kartu – iš pradžių užklumpa staigus poreikis, paskui seka ir dažnesni vizitai į tualetą.
Dažniausios šlapinimosi sutrikimų priežastys
Pats dažniausias kaltininkas – šlapimo takų infekcija. Tačiau dažnas ar skubus šlapinimasis gali kilti ir dėl kitų priežasčių:
- per didelis suvartojamo skysčio kiekis
- gėrimai su kofeinu ar alkoholiu
- cukrinis diabetas
- nėštumas (ypač trečiame trimestre pūslę ima spausti didėjanti gimda)
- prostatos padidėjimas ar uždegimas
- nerimas
- vartojami diuretikai
- intersticinis cistitas (pūslės uždegimas su skausmingais simptomais)
- pūslės padidėjęs jautrumas
- makšties uždegimas
Rečiau pasitaikančios priežastys
- nervų sistemos ligos ar insultas
- navikai
- šlapimo pūslės vėžys
- spindulinė terapija dubens srityje
- šlapimo takų pažeidimai ar traumos
- vidurių užkietėjimas
- tam tikri vaistai
Papildomi veiksniai ir su amžiumi susiję pokyčiai
Ne visada šlapimo pūslės sutrikimai atsiranda dėl ligos – kartais dažnas šlapinimasis tampa kasdienybe dėl natūralių organizmo pokyčių. Tai neretai pasitaiko su amžiumi, kai kūnas nebegamina tiek daug hormono, kuris naktį sulaiko šlapimą. Šią būklę vadinama naktiniu šlapinimusi arba nikturija.
Be to, bėgant metams pūslė praranda elastingumą – šlapimas nebegali būti laikomas ilgai, todėl tualeto prireikia dažniau.
Kada svarbu kreiptis dėl šlapinimosi sutrikimų?
Dalis žmonių gali natūraliai dažniau šlapintis, jei nėra kitų negalavimų. Vis dėlto dažnas ar skubus šlapinimasis dažnai rodo ligą, todėl svarbu atkreipti dėmesį, jei šie reiškiniai paveikia jūsų kasdienybę.
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- dažnas ar skubus šlapinimasis kelia diskomfortą ar vargina kasdienybę
- pastebite kraujo šlapime
- šlapimas pasidaro neįprastai drumstas ar turi nemalonų kvapą
- pakyla temperatūra, jaučiate šaltkrėtį, nuovargį
- pasirodo vėmimas
- vargina pilvo ar šonų skausmas
- staiga sumažėja svoris
- padidėja troškulys ar apetitas
- atsiranda išskyrų iš varpos ar makšties
Taip pat rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, jei naktį šlapintis tenka daugiau nei tris kartus.
Kaip galima palengvinti simptomus?
Norint sumažinti dažnų ar staigių šlapinimosi epizodų skaičių, pirmiausia reikia nustatyti priežastį. Jei sutrikimą sukėlė infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus. Tam tikri atvejai koreguojami keičiant gyvenseną – pavyzdžiui, stebint suvartojamo skysčio kiekį, laikinai atsisakant kai kurių gėrimų ar reguliuojant vaistų vartojimą.
Kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl gydytojas sudaro pritaikytą gydymo planą pagal konkrečius poreikius.
