Escherichia coli, dar žinoma kaip E. coli, – tai bakterijos, natūraliai gyvenančios žmogaus žarnyne. Dauguma jų nekenksmingos, tačiau tam tikri E. coli variantai gali sukelti nemalonių simptomų ar net sunkias infekcijas. Dažniausiai šia bakterija užsikrečiama per užterštą maistą arba vandenį, tačiau kartais ji gali plisti ir nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtus aktyvia E. coli infekcija, laikoma, kad žmogus kurį laiką yra ypač užkrečiamas.
Kaip plinta E. coli infekcija
Nors ne visi E. coli tipai gali būti perduoti kitiems, būtent tie, kurie sukelia žarnyno sutrikimus, dažniausiai plinta tarp žmonių, gyvūnų ir aplinkos. Bakterijos kartais išlieka gyvybingos ant užterštų paviršių ar daiktų, tokių kaip virtuvės reikmenys, kuriuos kasdien naudojame.
Dažniausi užsikrėtimo būdai:
- nepakankamai termiškai apdorota arba žalia mėsa, ypač jautiena,
- užteršti, žali vaisiai ir daržovės,
- nepasterizuoto pieno vartojimas,
- pirminis ar antrinis baseino ar gamtinio vandens užterštumas,
- bendravimas su asmenimis, kurie nesilaiko tinkamos rankų higienos,
- sąlytis su sergančiais gyvūnais.
Kas dažniausiai užsikrečia E. coli?
Didžiausia rizika užsikrėsti E. coli yra visiems, kurie susiduria su šia bakterija. Vis dėlto vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės yra ypač pažeidžiami – jiems ši infekcija ne tik prasideda lengviau, bet ir dažniau sukelia komplikacijų.
Be to, riziką padidina šios aplinkybės:
- Susilpnėjusi imuninė sistema – bet kokios ligos, ilgalaikis steroidų vartojimas ar onkologinis gydymas sunkina kovą su infekcijomis.
- Sezoniškumas – daugiau ligos atvejų fiksuojama vasaros mėnesiais, ypač nuo birželio iki rugsėjo, nors tikslus pažeidžiamumo padidėjimo mechanizmas nėra žinomas.
- Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas – jei dėl vaistų ar kitų priežasčių sumažėja rūgščių gamyba, natūrali apsauga nuo bakterijų silpnėja.
- Žalio ar nepasterizuoto maisto vartojimas – neapdorotos gyvūninės ar augalinės kilmės produktai gali būti E. coli šaltinis, nes bakterijos žūva tik esant aukštai temperatūrai.
Infekcijos simptomai
Pirmieji E. coli infekcijos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 1–10 dienų nuo bakterijos patekimo į organizmą. Jei užsikrečiama, simptomai gali išlikti 5–10 dienų. Ligos išraiška gali būti individuali, tačiau dažniau pasitaiko šie požymiai:
- pilvo skausmai ar spazmai,
- pykinimas,
- vėmimas,
- viduriavimas.
Jei užklumpa stipresnė infekcijos forma, gali pasireikšti:
- kruvinas viduriavimas,
- dehidratacija,
- karščiavimas.
Neblaivių arba sunkiai gydomų atvejų metu E. coli infekcija gali pereiti į pavojingas žarnyno ligas bei tapti mirtina.
Kaip apsisaugoti nuo E. coli plitimo
Šiuo metu nėra vakcinos, kuri užtikrintų visišką apsaugą nuo E. coli infekcijos. Tačiau įpročiai ir kasdieniai veiksmai gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti ar perduoti bakteriją kitiems:
- Visada gerai termiškai apdorokite mėsą, ypač jautieną – ruoškite iki kol pasieks bent 71 ºC temperatūrą.
- Kruopščiai nuplaukite žalias daržoves ir vaisius, ypač lapines daržoves.
- Virtuvės įrankius, lenteles ir stalviršius plaukite karštu vandeniu ir muilu, kad išvengtumėte kryžminio užkrėtimo.
- Nešalinkite žalio ir jau pagaminto maisto ant tų pačių paviršių – naudokite atskirus ar juos kruopščiai išplaukite keičiant produktus.
- Laikykitės higienos įpročių: plaukite rankas prieš ir po valgio, po maisto gaminimo, apsilankymo tualete ar bendravimo su gyvūnais.
Susidūrus su E. coli infekcija, svarbu viešų vietų vengti, kol simptomai visai neišnyksta. Jei vaikas užsikrėtė – neleiskite jo į ugdymo įstaigas ar bendruomenines vietas, kol pasveiks.
