Nors gyvenant su besimptome Krono liga dažniausiai nejaučiami ryškūs simptomai, gydymas vis tiek gali būti būtinas. Net kai simptomų beveik nėra, uždegiminiai procesai žarnyne dažnai išlieka, o tai ilgainiui gali lemti rimtas komplikacijas.
Kaip nustatoma besimptomė Krono liga
Besimptomė arba vadinamoji „tylioji“ Krono liga paprastai aptinkama netikėtai, atliekant kolonoskopiją ar kitus tyrimus dėl kitos priežasties. Žmogus gali nesiskųsti jokiais pojūčiais, o uždegimas pasireiškia tik tyrimų metu.
Kada reikalingas gydymas
Net jei nejaučiate jokių nusiskundimų arba simptomai yra labai lengvi, gydymas vis tiek reikalingas. Jo tikslas – sumažinti uždegimą žarnyne ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Specialistas, pasirinkdamas gydymo taktiką, atsižvelgs į ligos aktyvumą, individualią riziką, amžių ir jau esamas komplikacijas.
Kokios yra gydymo galimybės?
- Kai kuriais atvejais taikomi uždegimą slopinantys vaistai, tokie kaip sulfasalazinas, mesalaminas, balsalazidas ar olsalazinas. Jie gali būti veiksmingi esant lengviems ar vidutinio sunkumo atvejams, tačiau kai Krono liga apima tik plonąją žarną, jų poveikis gali būti ribotas.
- Imuninę sistemą modifikuojantys vaistai – azatioprinas, 6-merkaptopurinas, ciklosporinas, takrolimas – padeda palaikyti ligos kontrolę, ypač jei kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Šis gydymas pradeda veikti per keletą mėnesių ir dažnai sumažina steroidų poreikį.
- Biologiniai vaistai, nukreipti prieš uždegimą skatinančius baltymus, tokius kaip TNF-alfa (pvz., infliksimabas, adalimumabas, certolizumabas), taikomi sunkesniais atvejais arba tada, kai įprastiniai vaistai nepadeda. Tačiau maždaug pusei pacientų laikui bėgant šių vaistų poveikis gali sumažėti arba gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijos.
- Kai žarnyne atsiranda bakterinė infekcija ar komplikacijos, tokios kaip abscesai ar fistulės, gydytojas gali paskirti antibiotikų – metronidazolį, ampiciliną ar ciprofloksaciną.
Gyvenimo būdo įtaka ligos eigai
Sveiki kasdieniai įpročiai taip pat padeda kontroliuoti Krono ligą. Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, nuolat gerti pakankamai vandens, aktyviai judėti, mažinti stresą ir vengti žinomų veiksnių, galinčių paskatinti ligos paūmėjimą. Tinkami gyvenimo būdo pokyčiai gali sustiprinti žarnyno sveikatą ir sumažinti paūmėjimų tikimybę.
Kada gali prireikti chirurginio gydymo
Kai komplikacijos, tokios kaip žarnyno susiaurėjimai (striktūros), pūliniai ar fistulės, nereaguoja į vaistus ar gyvenimo būdo korekcijas, gydytojai gali rekomenduoti operaciją. Tai ekstremalus pasirinkimas, dažniausiai svarstomas tada, kai kitos priemonės nepadeda.
Kaip stebima besimptomė Krono liga
Nuolatinis būklės stebėjimas itin svarbus, kai Krono liga nesukelia aiškių simptomų. Gydytojai gali skirti kraujo tyrimus, atlikti vizualinius ar endoskopinius tyrimus, kurie leidžia laiku pamatyti uždegiminius procesus ar komplikacijas. Pagal gautus rezultatus gydymas gali būti koreguojamas.
Pagrindinės įžvalgos
Net jei nejaučiate ligos simptomų, verta reguliariai tikrintis, kad būtų galima anksti aptikti pokyčius ir sumažinti komplikacijų riziką. Medikamentinis gydymas, sveikas gyvenimo būdas bei savalaikis stebėjimas padeda išlaikyti Krono ligą kontroliuojamą ir užtikrina gerą gyvenimo kokybę. Optimalų gydymo planą visuomet reikėtų derinti su savo gydytoju individualiai.
