Ūminė tubulinė nekrozė – tai būklė, pažeidžianti inkstų kanalėlius, kuriais pašalinamas druskų, skysčių ir šlakų perteklius iš organizmo. Kai kanalėliai dėl įvairių priežasčių pažeidžiami ar žūva, sutrinka inkstų veikla, galintys išsivystyti ūminis inkstų nepakankamumas.
Kaip pasireiškia ūminė tubulinė nekrozė?
Ligos simptomai priklauso nuo to, kiek stipriai pažeisti inkstai. Pirmiausia galima jausti neįprastą nuovargį ar mieguistumą net dienos metu. Kartais pasireiškia vangumas, silpnumas, didelis troškulys ar dehidratacija. Dažnas požymis – labai sumažėjęs šlapimo kiekis, kartais šlapinimasis visiškai sustoja.
- Kūnas gali kaupti skysčius, dėl ko tinsta galūnės ar kitos kūno vietos.
- Gali pasireikšti sumišimas, pykinimas ar vėmimas.
Kodėl atsiranda ūminė tubulinė nekrozė?
Dažniausia priežastis – kai inkstų audiniai negauna pakankamai deguonies. Tai gali nutikti dėl sutrikusios inkstų kraujotakos: jei susiaurėja ar užsikemša kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas ar išsivysto kiti kraujo tėkmės sutrikimai.
Tokie procesai gali būti sukelti stiprios hipotenzijos, kai kurių vaistų ar apsinuodijimų. Kai kurios medžiagos, esančios kraujyje, taip pat gali kenkti inkstų kanalėliams – pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, anestetikai ar kontrastinės medžiagos, naudojamos radiologiniams tyrimams.
Kas turi didesnę riziką susirgti?
Yra kelios aplinkybės, lemiančios didesnę ūminės tubulinės nekrozės riziką:
- Inkstų ar kitų organų trauma – dėl sužalojimo gali atsirasti kraujo krešulių ar užsikimšti inkstų kraujagyslės.
- Komplikacijos po sunkių operacijų, kai sutrinka kraujo tekėjimas.
- Dideli kraujo apytakos sutrikimai, pavyzdžiui, po sepsio ar smarkaus kraujospūdžio kritimo.
- Klaidinga organizmo reakcija į kraujo perpylimą gali taip pat pakenkti inkstams.
Kuo daugiau žmogus serga gretutinėmis ligomis, tuo didesnė rizika vystytis šiai būklei.
Kaip nustatoma ūminė tubulinė nekrozė?
Įtarus šią būklę, dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Šlapimo tyrimas – leidžia įvertinti, ar jame yra netipinių ląstelių, pakitusios spalvos, uždegimo požymių.
- Atliekami kraujo tyrimai: tikrinami kreatinino, natrio kiekiai.
- Matuojamas šlapalo (karbamido) bei kreatinino kiekis šlapime – jų padidėjimas rodo inkstų veiklos sutrikimą.
- Gali būti atliekama inksto biopsija ar kompiuterinė tomografija, jei reikalinga detalesnė diagnostika.
Kaip gydoma ūminė tubulinė nekrozė?
Gydymo tikslas – sumažinti susikaupusių skysčių ir šlakų kiekį kraujyje bei palaikyti reikiamą elektrolitų pusiausvyrą. Dažnai rekomenduojamos mitybos korekcijos: riboti sūrių bei kalio turinčių produktų vartojimą. Svarbu stebėti išgeriamo skysčių kiekį – jei jų per daug, gali kamuoti tinimas, ypač kojose ir rankose.
Prireikus, kai susikaupia daug nuodingų medžiagų ar sutrinka inkstų darbas, gali būti taikoma dializė. Ši procedūra padeda organizmui pašalinti perteklius skysčius ir šlakus.
Kokios prognozės?
Laiku pradėjus gydymą, jei nėra sunkių gretutinių ligų, inkstų funkcija dažnai gali visiškai atsistatyti. Žmogaus būklė daug priklauso nuo ligos priežasties, bendros sveikatos ir to, kaip greitai buvo imtasi pagalbos priemonių.
Kaip apsisaugoti nuo ūminės tubulinės nekrozės?
Norint sumažinti šios būklės riziką, svarbu laiku gydyti ligas, kurios trikdo inkstų kraujotaką ir deguonies patekimą į audinius. Tikslinga reguliariai tikrintis, tinkamai prižiūrėti širdies ligas, diabetą ar kepenų pakitimus. Po kontrastinių medžiagų tyrimų svarbu gerti daugiau vandens. Vartojant vaistus, galinčius neigiamai veikti inkstus, būtina gydytojo priežiūra.
