Dirgliosios žarnos sindromas – tai dažnas virškinamojo trakto sutrikimas, kuris paveikia storąją žarną. Ši būklė gali pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais, dažnai trikdančiais kasdienybę: nuo pilvo pūtimo ar dujų kaupimosi iki užkietėjimo ar viduriavimo.
Pagrindiniai požymiai
Neretai ši būklė pasireiškia pilvo skausmu arba diskomfortu. Pilvo spazmai ar maudimas dažniausiai sustiprėja pavalgius, o atlėgsta po apsilankymo tualete. Manoma, kad tokį skausmą lemia jautresnės virškinamojo trakto nervų galūnėlės, todėl skausmo signalai iš žarnyno perduodami intensyviau nei įprasta.
Bendra savijauta ir papildomi simptomai
Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, dažnai jaučia pilvo pūtimą – tada pilvas atrodo padidėjęs, tempia ir spaudžia. Tai gali būti matoma ir iš išorės.
Dujos ir pilvo pūtimas
Dujų kaupimasis – dar vienas dažnas palydovas. Tam tikri produktai, pavyzdžiui, pupelės, kopūstai, pieno gaminiai, riebus maistas, kepti patiekalai bei gėrimai su kofeinu, alkoholiu ar dirbtiniais saldikliais, gali šį simptomą stiprinti. Pluošto turintys produktai dujas didina, tačiau pluoštas taip pat gali palengvinti kitus simptomus, ypač užkietėjimą. Rekomenduojama pluošto kiekį didinti palaipsniui, kad sumažintumėte pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi.
Išmatų pokyčiai
Dirgliosios žarnos sindromas dažnai keičia tuštinimosi pobūdį bei išmatų išvaizdą. Gali būti užkietėjimas, viduriavimas ar net abiejų šių būklių kaitaliojimasis. Dažnai pasireiškia ir gleivės išmatose – tokia skaidri medžiaga saugo ir drėkina žarnyno gleivinę, tačiau sergant IBS jos gali pasirodyti gausiau.
- Užkietėjimas pasireiškia retesniu tuštinimusi (mažiau nei keturis kartus per savaitę), varginančiu stūmimu bei kietomis, gumuliuotomis išmatomis. Užsitęsusio užkietėjimo atveju galima sulaukti komplikacijų – hemorojaus, įtrūkimų ar net išmatų kaupimosi žarnyne.
- Kai kuriems žmonėms dažniau pasitaiko viduriavimas – tuomet tuštintis tenka kelis kartus per dieną, pasireiškia skubumo pojūtis.
Kaip valdyti simptomus
Tarkime, simptomai vargina kelis kartus per mėnesį ištisus tris mėnesius – tokiu atveju tikslinga kreiptis į gydytoją. Nors dirgliosios žarnos sindromo užleidimas dažnai trunka ilgiau ir būna banguojantis, tinkama priežiūra gali ženkliai pagerinti savijautą.
Dažnais atvejais rekomenduojama peržiūrėti mitybos įpročius ir gyvenimo būdą – kartais pakanka atsisakyti kai kurių produktų, daugiau judėti, reguliariai ilsėtis. Esant poreikiui, gali būti skiriami vaistai, maisto papildai, skaidulinių medžiagų ar probiotikų preparatai, taip pat siūloma psichologinė konsultacija.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei nuolat kamuoja pilvo skausmai, pilvo pūtimas, dažnas ar skystas tuštinimasis, užkietėjimas arba pastebite gleives išmatose – būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Nors šiuos simptomus dažniausiai sukelia dirgliosios žarnos sindromas, juos gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, žarnyno infekcijos ar rimtesni susirgimai.
Laiku nustačius diagnozę, galima sudaryti jums tinkamą gydymo planą. Daugeliu atvejų simptomų sumažinimui pakanka kelių paprastų gyvenimo būdo pokyčių, tačiau esant reikalui gydytojas paskirs papildomas priemones ar vaistus.
