Gripas dažnai siejamas su karščiavimu, tačiau ne visi užsikrėtę šiuo virusu patiria temperatūros pakilimą. Kiti dažni simptomai – galvos skausmas, gerklės perštėjimas ir kosulys.
Kaip pasireiškia gripo virusas
Gripas yra virusinė infekcija, kuri paveikia kvėpavimo takus. Užsikrėtus gripu, žmogus paprastai jaučia didelį diskomfortą, kuris gali tęstis nuo vienos iki kelių dienų. Negalavimai būna įvairūs – nuo lengvų iki labai stiprių.
Nors daugumai suaugusiųjų gripas nesukelia rimtų sveikatos problemų, daliai žmonių ši liga gali tapti pavojinga. Didžiausią riziką patiria vaikai, senjorai, nėščios moterys ir tie, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Tokiais atvejais gripas be tinkamo gydymo gali būti pavojingas gyvybei.
Simptomai, būdingi gripui
- kūno temperatūros padidėjimas
- skausmai ir maudimas visame kūne
- galvos skausmas
- šaltkrėtis
- gerklės skausmas
- nuovargis, energijos stoka
- atkaklus kosulys, kuris gali stiprėti
- užgulta arba varvanti nosis
Svarbu žinoti, jog kiekvienam sergančiajam gripu simptomai gali būti skirtingi – gali pasireikšti tik dalis jų, o ligos sunkumas priklauso nuo daugelio veiksnių.
Ar gripas visada sukelia karščiavimą?
Nors karščiavimas dažnai lydi gripą, nemaža dalis žmonių gali jo ir nepatirti. Jei temperatūra ir kyla, dažniausiai ji būna aukšta (virš 37,8 °C). Karščiavimas dažnai tampa viena priežasčių, kodėl gripu sergantis žmogus jaučiasi toks prastai.
Nereikėtų nuvertinti ligos vien dėl to, kad nėra pakilusios temperatūros. Gripas gali progresuoti ar būti pavojingas, nepriklausomai nuo to, ar žmogus karščiuoja.
Kitos karščiavimo priežastys
Karščiavimą sukelia ne tik gripas. Bet koks bakterinis ar virusinis uždegimas, kaip ir stiprus nudegimas saulėje ar perkaitimas, gali pakelti kūno temperatūrą. Kartais karščiavimas pasireiškia sergant tam tikrais uždegiminiais susirgimais, vartojant tam tikrus vaistus, pasiskiepijus ar net sergant kai kuriomis vėžio rūšimis.
Gripo ir peršalimo skirtumai
Gripo simptomai dažniausiai būna stipresni nei peršalimo. Tiesa, tiek gripas, tiek peršalimas gali pasireikšti panašiai, todėl juos skirtai ne visuomet lengva. Jei nejuntate karščiavimo, galite manyti, kad esate peršalę, tačiau ir peršalimas gali šiek tiek pakelti temperatūrą.
Tipiškai gripo metu labiau vargina nosies užgulimas, stipresnis gerklės skausmas ir kosulys, jaučiamas didžiulis nuovargis. Sergant peršalimu tokio išsekimo dažniausiai nebūna.
Kaip gydyti gripą
Specifinio gripo gydymo daugeliu atvejų nėra. Jeigu simptomai pastebimi labai anksti ir kreipiatės į gydytoją, gali būti paskirtas antivirusinis vaistas, kuris gali sutrumpinti ligos trukmę. Vis dėlto dažniausiai patariama ilsėtis namuose, gerti pakankamai skysčių ir vengti kontakto su kitais – taip pasveiksite greičiau ir apsaugosite aplinkinius nuo užsikrėtimo.
Miegas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas yra ypač svarbūs gripuojant ar sergant karščiavimu, nes organizmas tokiu metu gali greitai netekti vandens.
Ar tikrai reikia nevalgyti, kai karščiuojate?
Pagal populiarų posakį reikia „alkinti karštį”, tačiau moksliškai tai nėra pagrįsta. Energijos ir maistinių medžiagų trūkumas gali tik pabloginti savijautą ir sulėtinti gijimą. Jei neturite virškinimo sutrikimų, svarbu pavalgyti – taip imuninė sistema gaus reikalingos energijos kovoti su virusu.
Kada verta sunerimti?
Daugeliui gripas sukelia tik laikiną blogą savijautą, tačiau tam tikros žmonių grupės yra jautresnės komplikacijoms. Jei priklausote rizikos grupei – esate vaikas, vyresnio amžiaus žmogus, sergate lėtinėmis ligomis ar turite susilpnėjusią imuninę sistemą – pajutę gripo simptomus būtinai pasitarkite su gydytoju.
Netgi visiškai sveiki asmenys taip pat kai kada gali patirti sunkesnę gripo eigą. Jeigu po kelių dienų nepagerėja, kreipkitės į medikus.
Kas yra „skrandžio gripas”?
Dažnai vadinamas „skrandžio gripas“ nėra susijęs su tikruoju gripu. Tai virusinis virškinimo trakto uždegimas, mediciniškai žinomas kaip virusinis gastroenteritas. Šios ligos metu retos atveju pasireiškia stiprus karščiavimas, tačiau kūno temperatūra gali šiek tiek pakilti.
