Klubinė pėda – įgimta pėdos deformacija, kai vaiko pėda krypsta į vidų vietoje įprastos nukreipties į priekį. Dažniausiai tokia būklė pastebima iškart po gimimo, tačiau kartais ji matoma jau nėštumo metu atliekant ultragarsinį tyrimą. Nors paprastai pažeidžiama tik viena pėda, kartais deformacija būna abiejose.
Kaip atpažinti klubinę pėdą
Pagrindinis šios būklės požymis – stipriai į vidų pasisukusi vaiko pėda. Jeigu atvejis sunkesnis, pėda gali atrodyti lyg apversta. Kulnas atrodo tarsi būtų išorėje, o pirštai linksta į kitą pėdą. Dažnai vaikai vaikšto remdamiesi pėdos išoriniu kraštu, todėl jų eisena būna netvirta. Vaikystėje klubinė pėda paprastai nesukelia skausmo ar diskomforto, tačiau suaugę žmonės su šia būkle gali patirti nemalonių pojūčių. Dėl deformacijos kartais pažeista koja būna šiek tiek trumpesnė ir blauzda – mažesnės apimties nei sveikoji.
Kas sukelia klubinę pėdą?
Nėra tiksliai žinoma, kodėl vystosi klubinė pėda, tačiau genetika turi įtakos – jei šeimoje yra buvusių tokių atvejų, rizika padidėja. Taip pat didesnė tikimybė susirgti kūdikiams, kurių mamos nėštumo metu rūko ar vartoja alkoholį. Klubinė pėda kartais būna sudėtinė kitų įgimtų skeleto ligų, pavyzdžiui, spina bifida, dalis.
Kaip diagnozuojama klubinė pėda
Paprastai diagnozei pakanka tik apžiūros – gydytojas mato neįprastą pėdos padėtį jau naujagimiui gimus. Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti klubinę pėdą dar prieš gimstant. Tačiau, jei pėda tik panaši į klubinę, gali būti, kad išorinį vaizdą lemia kitos kojos ar pėdos anatominės anomalijos.
Klubinės pėdos gydymo galimybės
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnės prognozės. Didžiąją dalį atvejų pavyksta pakoreguoti specialiais tempimo pratimais ir imobilizavimu, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti operacijos.
- Tempimo ir imobilizavimo metodai. Lengvomis formomis gydytojai tėvams parodo, kaip kasdien švelniai tempti ir laikyti pėdutę tinkamoje padėtyje, siekiant išlaikyti jos formą. Jei reikia stipresnio fiksavimo, taikomas Ponseti metodas – po tempimo ant pėdos uždedamas gipsas, kuris periodiškai keičiamas. Šis būdas kartojamas tol, kol pėda įgauna taisyklingą padėtį. Kuo anksčiau pradėtas gydymas – tuo sėkmingesni rezultatai.
- Prancūziškas metodas. Vietoje gipsavimo naudojama speciali lipnioji juosta. Metodas paprastai taikomas iki 6 mėnesių amžiaus.
Po tempimo ar gipsavimo korekcijos dažnai skiriami įtvarai, kuriuos vaikas turi nešioti naktimis iki trejų metų, kad pėda išliktų taisyklingoje padėtyje.
Chirurginis gydymas
Kai pėda yra labai deformuota arba tempimo metodai neduoda laukiamų rezultatų, prireikia operacijos. Chirurginiu būdu koreguojamos sausgyslės, raiščiai, kaulai ir sąnariai, kad pėda vėl būtų taisyklingos formos. Po operacijos vaikas dar kurį laiką nešioja įtvarą, kad pėda išliktų reikiamoje padėtyje.
Ar klubinės pėdos galima išvengti?
Nors patikimų būdų visiškai išvengti šios įgimtos deformacijos nėra, manoma, kad atsisakius rūkymo ir alkoholio vartojimo nėštumo metu galima sumažinti riziką. Taip pat svarbu žinoti apie galimą paveldimumą – jei šeimoje buvo klubinės pėdos atvejų, verta apie tai informuoti gydytoją.
