Klubinė pėda – tai įgimta pėdos deformacija, kurią lemia pėdos pasisukimas į vidų vietoje tiesaus padėties. Dažniausiai ši būklė nustatoma gimus vaikui, tačiau kartais ji gali būti matoma ir atliekant nėštumo ultragarso tyrimą. Nors įprastai pažeidžiama viena koja, kai kuriems kūdikiams deformacija pasitaiko abiejose pėdose.
Ši deformacija nėra reta – iš tūkstančio naujagimių maždaug vienam diagnozuojama klubinė pėda. Dažniau pasitaiko berniukams nei mergaitėms, tačiau tikslūs priežastiniai veiksniai vis dar lieka nežinomi.
Kaip atrodo klubinė pėda?
Klubinė pėda lengvai pastebima dėl ryškių anatominių pokyčių. Pėda išsisuka stipriai į vidų, todėl kulnas atrodo tarsi atsidūręs pėdos šone, o pirštai nukreipti link kitos kojos. Labai sunkiu atveju pėda gali atrodyti net kaip apversta.
Vaikams, susidūrusiems su šia deformacija, vaikštant dažnai pastebimas siūbavimas ar net nestabilumas – jie remiasi pėdos išorine dalimi. Bėgant metams šalia matomos ir kitokios savybės: pažeistos kojos blauzda būna šiek tiek smulkesnė, o pati koja – trumpesnė nei kita.
Nors kūdikiai į klubinę pėdą skausmo nejaučia, vaikui augant gali pasireikšti diskomfortas ar net skausmas.
Kodėl vystosi ši deformacija?
Tikslios klubinės pėdos priežastys nėra aiškios. Visgi stebima, kad šeiminė polinkio istorija didina riziką, jog vaikas gims su šia pėdos deformacija. Riziką taip pat didina nėštumo metu vartojamas alkoholis ar rūkymas. Kartais klubinė pėda atsiranda kartu su kitais įgimtais griaučių pakitimais, pavyzdžiui, esant įgimtai stuburo defektų.
Kaip nustatoma klubinė pėda?
Diagnozuojant klubinę pėdą, užtenka įdėmiai apžiūrėti naujagimio pėdą. Jei įtariama deformacija, ji gali būti patvirtinta ir nėštumo metu atliekant ultragarso tyrimą. Vis dėlto reikia atskirti šią būklę nuo kitų galimų kojų ar pėdų kaulų deformacijų, kurios taip pat gali pakeisti pėdos padėtį.
Klubinės pėdos gydymo būdai
Gydymo veiksmingumas priklauso nuo deformacijos laipsnio – kai kuriais atvejais pakanka specialių tempimų ir fiksuojančių įtvarų, o kai sunkiems atvejams taikoma chirurginė korekcija.
Tempimo metodai ir įtvarai
Labai lengvomis formomis iškart po gimimo pradedami pėdos tempimo pratimai – gydytojas moko tėvus, kaip kasdien švelniai tempiant pėdą formuoti jos taisyklingą padėtį. Jei reikalingas papildomas fiksavimas, taikomas Ponseti metodas, kuomet ištempus pėdą uždedamas gipsas, kuris kas kelias dienas arba savaites keičiamas tol, kol pėda pasiekia normalią padėtį. Kuo anksčiau pradedama ši procedūra, tuo didesnė tikimybė sulaukti geriausių rezultatų.
Kitas metodas – vadinama Prancūziška technika. Šiuo atveju vietoje gipso naudojamos specialios juostos, kurios klijuojamos prie vaiko pėdos. Dažnai šį gydymą reikia tęsti iki maždaug pusės metų amžiaus.
Sėkmingai koregavus pėdą, siekiant išlaikyti taisyklingą padėtį, vaikui dažniausiai naktimis uždedamas įtvaras ar speciali petneša, kartais net iki kelerių metų amžiaus.
Chirurginis gydymas
Tais atvejais, kai pėda stipriai iškrypusi ar nepasiduoda tempimams, rekomenduojama operacija. Jos metu gydytojai koreguoja sausgysles, raiščius, kaulus ar sąnarius, kad pėda galėtų būti tiesi. Po tokios procedūros vaikui svarbu dar kurį laiką nešioti įtvarą, kad pakoreguota pėda išliktų tinkamoje padėtyje.
Ar galima užkirsti kelią klubinei pėdai?
Kadangi nėra aiškių priežasčių, kaip ši deformacija atsiranda, nėra ir garantuotų būdų jos išvengti. Vis dėlto riziką sumažinti padeda sveika gyvensena nėštumo metu – rūpintis, kad nebūtų vartojamas alkoholis ir nerūkoma. Tai ypač svarbu kūdikio vystymuisi ir bendrai jo sveikatai.
