Plaučių vėžys dažnai diagnozuojamas nustatant, kiek jis išplitęs organizme. Tai padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką. Dažniausiai pasitaikanti plaučių vėžio rūšis – nesmulkialąstelinis plaučių vėžys – paprastai skirstomas į keturias stadijas. Antroji stadija dažniausiai reiškia, kad vėžys išplito už plaučio ribų ir pažeidė šalia esančius limfmazgius.
Kas lemia plaučių vėžio stadijas
Plaučių vėžys pasirenkamas gydyti pagal tai, kokioje stadijoje jis aptiktas. Yra dvi pagrindinės rūšys – nesmulkialąstelinis (NSPV) ir smulkialąstelinis (SPV) plaučių vėžys. NSPV sudaro didžiąją dalį atvejų – net 80–85 procentus.
Stadiją gydytojai nustato remdamiesi keletu dalykų:
- kiek išplitęs ir didelis auglys
- ar vėžys paveikė artimiausius limfmazgius
- ar ligos židiniai pasiekė kitus, nutolusius organus
SPV dažniausiai suskirstomas į dvi pagrindines stadijas: ribotą (apribota viena plaučių puse ir aplinkiniais limfmazgiais) arba išplitusią (peržengia pradines ribas).
Antra stadija: nesmulkialąstelinis plaučių vėžys
Diagnozavus antrą NSPV stadiją, paprastai reiškia, kad navikas jau dabar yra ne tik plaučiuose, bet ir aplinkiniuose limfmazgiuose. Ši stadija skirstoma į 2A ir 2B pogrupius, priklausomai nuo auglio dydžio, tikslios vietos plaučiuose, taip pat – ar vėžys atsirado limfmazgiuose.
Kaip pasireiškia plaučių vėžys
Daugeliui sergančiųjų plaučių vėžys nepasireiškia ankstyvoje stadijoje, nes simptomai panašūs į kitų, ne vėžinių ligų. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra:
- kraujo ar gleivių atkosėjimas
- užsitęsęs kosulys, dusulys
- svorio kritimas, apetito sumažėjimas
- skausmas krūtinėje, stiprėjantis giliau įkvėpus arba juokiantis
Kaip nustatoma diagnozė
Jei pastebite neįprastų simptomų, ypač jei jie užsitęsė, verta pasitarti su gydytoju. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami:
- vaizdo tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija
- biopsija, kai paimamas plaučių audinio mėginys
- skreplių citologija, kai tiriama gleivių sudėtis
Antros stadijos plaučių vėžio gydymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko dydžio ir paplitimo. Jei vėžys dar nėra išplitęs už plaučių ribų, dažniausiai siūloma chirurginė operacija. Kai navikas didelis, prieš operaciją taikoma chemoterapija ar radioterapija – taip sumažinamas vėžio židinys.
Po operacijos papildomas gydymas chemoterapija ar radioterapija gali būti pasiūlytas, ypač jei egzistuoja tikimybė, kad vėžinės ląstelės galėjo likti organizme arba liga gali atsinaujinti.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Plaučių vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų visame pasaulyje. Išgyvenamumas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant bendrą sveikatos būklę ir nustatytą stadiją. Pavyzdžiui, antroje A stadijoje išgyvenamumo rodikliai siekia apie 60 proc., o antroje B stadijoje – iki 33 proc. Kiekvieno paciento situacija yra individuali, todėl prognozę verta aptarti su gydytoju.
Jeigu turite plaučių vėžio simptomų arba padidėjusi rizika dėl rūkymo ar paveldimumo, rekomenduojama kreiptis konsultacijos ir aptarti būdus, kaip galima ištirti ar gydyti šią ligą.
Kas didina riziką susirgti plaučių vėžiu
Svarbiausias rizikos veiksnys – rūkymas, nes tabako dūmuose gausu kancerogenų, pažeidžiančių kvėpavimo takus. Net netiesioginis, pasyvus rūkymas padidina pavojų. Iki 90 proc. mirčių nuo plaučių vėžio susijusios su rūkymu.
Kiti svarbūs veiksniai – radono dujos, asbesto poveikis, šeiminiai polinkiai į plaučių vėžį.
Plaučių vėžio prevencija
Nors visiškai apsisaugoti nuo plaučių vėžio neįmanoma, tam tikri įpročiai gali sumažinti grėsmę. Svarbu nerūkyti arba atsisakyti rūkymo, laikytis sveikos mitybos, įtraukiant daug daržovių ir vaisių, bei reguliariai judėti.
Net jei rūkyti metėte prieš keletą metų, rizika toliau mažėja, todėl kiekvienas sprendimas atsisakyti žalingo įpročio yra svarbus žingsnis sveikesnio gyvenimo link.
