Vidurių užkietėjimas ir nuovargis neretai pasireiškia kartu. Tai gali nutikti dėl visai paprastų, lengvai išsprendžiamų priežasčių (pavyzdžiui, skysčių trūkumo ar mitybos klaidų), tačiau kartais toks derinys signalizuoja ir rimtesnę sveikatos problemą. Svarbiausia – įvertinti bendrą situaciją ir neignoruoti papildomų simptomų.
Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą ir nuovargį
Tuštinimosi įpročiai žmonėms skiriasi: vieni tuštinasi kasdien, kiti – rečiau, ir tai gali būti normalu. Naudinga stebėti, kas yra įprasta būtent jums, kad pastebėtumėte pokyčius. Dažniausiai apie vidurių užkietėjimą kalbama tuomet, kai tuštinamasi rečiau nei 3 kartus per savaitę.
Ilgiau trunkantis užkietėjimas dažnai pasireiškia:
- stipriu stanginimusi;
- kietomis, gumuliuotomis išmatomis;
- pilvo pūtimu;
- greitesniu sotumo jausmu;
- sumažėjusiu apetitu.
Nuovargis taip pat nėra vienodas visiems. Viena yra būti pavargus po prasto miego ar įtemptos dienos, o visai kas kita – nuolatinis išsekimas be aiškios priežasties, kai poilsis beveik nepadeda ir energija neatsistato.
Kada vertėtų sunerimti
Jeigu kartu su vidurių užkietėjimu ir nuovargiu atsiranda ryškus svorio kritimas ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos, reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai kartais gali būti susiję su liga, kurią būtina diagnozuoti ir gydyti kuo anksčiau, įskaitant storosios žarnos vėžį.
Kodėl gali atsirasti šie simptomai
Kai organizmui trūksta skysčių arba mityboje stinga svarbių medžiagų, dažnai nukenčia ir žarnyno veikla, ir energijos lygis. Dehidratacija bei mitybos disbalansas gali sukelti tiek užkietėjimą, tiek nuovargį.
Kita dažna priežastis – vaistai. Pavyzdžiui, opioidiniai nuskausminamieji dažnai lėtina žarnyno veiklą, o kai kurie onkologinių ligų gydymo metodai gali prisidėti tiek prie užkietėjimo, tiek prie bendro silpnumo jausmo.
Taip pat abu simptomus gali lemti ir įvairios sveikatos būklės:
- nerimas;
- depresija;
- lėtinio nuovargio sindromas;
- lėtinis skausmas;
- dirgliosios žarnos sindromas;
- celiakija;
- hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija);
- ankstyvas nėštumas;
- miego trūkumas.
Kam rizika didesnė
Kai kuriems žmonėms užkietėjimo ir nuovargio derinys pasitaiko dažniau dėl gyvenimo būdo ar gretutinių sutrikimų. Pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromą turintiems žmonėms dažniau pasireiškia ir dirgliosios žarnos sindromas, kuris gali sukelti užkietėjimą (kartais jis gali kaitaliotis su viduriavimu).
Lėtinio nuovargio sindromo rizika didėja, jei:
- esate 40–50 metų amžiaus;
- sunku valdyti stresą;
- esate moteris.
Vidurių užkietėjimo tikimybė didesnė ir tiems, kurie reguliariai vartoja opioidinius vaistus. Prie didesnės rizikos taip pat prisideda:
- sėdimas gyvenimo būdas;
- skydliaukės veiklos sutrikimai;
- psichikos sveikatos sunkumai, tokie kaip nerimas ar depresija;
- mažai skaidulų turinti mityba;
- nepakankamas skysčių vartojimas.
Ko tikėtis gydytojo kabinete
Vizito metu gydytojas paprastai vertina šiuos simptomus atskirai, bet ieško ir bendro „paveikslo“. Dažniausiai bus klausiama apie ligų istoriją, vartojamus vaistus ir kitus jaučiamus požymius. Kalbant apie nuovargį, klausimai neretai paliečia ir emocinę savijautą, miegą bei streso lygį.
Padeda iš anksto pasiruošti ir užsirašyti, ką pastebėjote. Naudinga pasižymėti:
- kaip dažnai tuštinatės;
- kokia išmatų spalva;
- kokia išmatų konsistencija ir forma.
Užkietėjimui dažnai būdingos atskiros kietos „spuogelio“ tipo išmatos arba gumuliuota, labai kieta masė.
Taip pat verta įsivertinti nuovargį:
- kada jis prasidėjo;
- kaip dažnai kartojasi;
- kiek laiko trunka.
Jei gydytojas įtars kitą sveikatos sutrikimą, gali būti paskirti papildomi tyrimai arba konsultacija pas specialistą. Vaisingo amžiaus moterims kartais atliekamas nėštumo testas, kad būtų įvertinta, ar simptomai nesusiję su ankstyvu nėštumu.
Kaip sumažinti tikimybę, kad simptomai kartosis
Kasdieniai įpročiai daro didelę įtaką tiek žarnyno veiklai, tiek energijos lygiui. Šie žingsniai dažnai padeda profilaktiškai:
- reguliariai judėkite (tinka ir kasdieniai pasivaikščiojimai);
- valgykite subalansuotai;
- kasdien įtraukite vaisių ir daržovių;
- gerkite pakankamai skysčių, dažnai rekomenduojama apie 8 stiklines vandens per dieną (poreikis gali skirtis).
Jei įtariate, kad užkietėjimas ir nuovargis gali būti susiję su kita sveikatos problema, verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio simptomų valdymo ir tikslios priežasties nustatymo.
