Žarnyno infekcija dažniausiai atsiranda suvalgius maisto ar vandens, užteršto bakterijomis, parazitais ar virusais. Tai susiję su karščiavimu, pilvo skausmu, vėmimu ir dažnu viduriavimu. Žarnyno infekcijomis dažniausiai suserga žmonės, kurių imuninė sistema silpnesnė, pavyzdžiui, vaikai, suaugusieji arba žmonės, sirgę lėtinėmis ligomis.
Daugeliu atvejų žarnyno infekcijos gydomos konservatyviai, ilsintis, geriant vandenį ir valgant lengvą, lengvai virškinamą maistą. Nepaisant to, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei simptomai išlieka ilgiau nei 3 dienas arba ilgiau nei 2 dienas vaikams.
Žarnyno infekcijų galima išvengti laikantis gerų higienos įpročių ir saugiai ruošiant maistą. Pavyzdžiui, naudodamiesi vonios kambariu, turėtumėte nusiplauti rankas ir įsitikinkite, kad gerai išplaunate daržoves.
Virškinimo infekcijos simptomai
Žarnyno infekcijos simptomai gali pasireikšti iškart suvartojus užteršto maisto ar vandens arba per 3 dienas nuo kontakto su juo. Simptomai priklauso nuo mikroorganizmo tipo, infekcijos sunkumo, jūsų amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:
- Mėšlungis ir pilvo skausmas
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, galimas kraujas išmatose
- Vėmimas
- Galvos skausmas
- Padidėjęs dujų kiekis
- Apetito praradimas
- Pykinimas
- Karščiavimas
Svarbu atsiminti, kad šie simptomai gali būti rimtesni ir nerimą keliantys vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imuninė sistema yra silpnesnė, todėl mikroorganizmas plinta lengviau. Šioms populiacijoms gresia didesnis svorio netekimas ir dehidratacija, o tai gali sukelti papildomų komplikacijų.
Pagrindinės priežastys
Žarnyno infekcijos gali atsirasti dėl mikroogranizmų buvimo maiste ar vandenyje. Pagrindiniai mikroorganizmai, galintys sukelti žarnyno infekciją, yra šie:
- Bakterijos: Salmonella spp., Escherichia coli, Listeria spp., Bacillus cereus, Clostridium perfringens, Staphylococcus aureus;
- Parazitai: Giardia lamblia, Entamoeba histolytica, Toxoplasma gondii;
- Virusai: hepatitas A, rotavirusas, norovirusas.
Žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, pvz., AIDS sergantiems, vėžiu gydomiems žmonėms, vaikams, nėščioms moterims ar vyresnio amžiaus žmonėms, tikimybė užsikrėsti žarnyno infekcija yra didesnė.
Be to, žmonės, sergantys gastritu ar rėmuo arba vartojantys vaistus skrandžio rūgšties gamybai kontroliuoti (pvz., omeprazolį), taip pat turi didesnę riziką užsikrėsti žarnyno infekcija, nes jie gamina mažiau skrandžio rūgšties, todėl sunkiau atsikratyti virusų. ir bakterijos.
Gydymo galimybės
Žarnyno infekcijų gydymas yra skirtas simptomams palengvinti. Pacientams patariama ilsėtis, gerti daug skysčių ir valgyti lengvą maistą arba lengvai virškinamus užkandžius, tokius kaip virtus baltus ryžius, nepagardintą baltą mėsą ir pertrintas vaisių sultis. Skaitykite daugiau apie tai, ką valgyti nuo viduriavimo ir kokių maisto produktų turėtumėte vengti.
Be to, taip pat turėtumėte vengti vaistų nuo viduriavimo, nes jie gali trukdyti pašalinti infekcijos sukėlėją. Šių rūšių vaistų vartojimas gali pailginti simptomus ir sukelti komplikacijų, todėl prieš pradėdami vartoti bet kokį viduriavimo vaistą turėtumėte pasitarti su gydytoju.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų nuo bakterinių infekcijų arba analgetikų nuo diskomforto pilve. Probiotikai taip pat gali būti rekomenduojami siekiant papildyti bakterinę florą ir suteikti žarnynui papildomo postūmio gydyti infekciją.
Kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijos
Norint išvengti žarnyno infekcijų, svarbu laikytis tinkamos rankų higienos ir maisto ruošimo priemonių. Pavyzdžiai:
- Nusiplaukite rankas po naudojimosi vonios kambariu arba palietus gyvūnus
- Nusiplaukite rankas prieš liesdami bet kokį maistą ir po jo
- Venkite valgyti žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ar kiaušinių
- Gerkite filtruotą arba iš anksto virintą vandenį
Kol pasireiškia simptomai, taip pat svarbu vengti ruošti maistą kitiems žmonėms, kad infekcija neperduotų kitiems. Taip pat turėtumėte vengti valgyti maistą, kuris gali dar labiau sudirginti žarnyną.
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
