Hemorojus gali būti itin skausmingas ir varginantis, tačiau pagal dabartines medicinos žinias jis paprastai nėra gyvybei pavojinga būklė. Tinkamas gydymas ir kasdieniai įpročiai dažniausiai padeda sumažinti diskomfortą ir grįžti prie įprasto ritmo.
Hemorojus: ką svarbu žinoti
Hemorojumi (dar vadinamu „hemoroidais“ arba „mazgais“) medicinos praktikoje įvardijamos išsiplėtusios ir uždegimiškai pakitusios kraujagyslės išangės ir tiesiosios žarnos srityje. Tai labai dažna problema, ypač vyresniame amžiuje.
Simptomai gali skirtis nuo lengvo dirginimo iki ryškaus skausmo. Dažniausiai žmonės skundžiasi:
- skausmu ar maudimu išangės srityje, ypač tuštinantis;
- niežėjimu ir perštėjimu;
- kraujavimu (dažniausiai ryškiai raudonu);
- gumbelio ar patinimo pojūčiu ties išange.
Nors diskomfortas gali būti labai stiprus, pats hemorojus paprastai „neužmuša“. Vis dėlto jis gali sukelti komplikacijų ir kartais imituoti kitas, rimtesnes ligas, todėl svarbu vertinti simptomus atsakingai.
Vidinis ir išorinis hemorojus
Hemorojus skirstomas pagal vietą:
- Vidinis – susiformuoja tiesiosios žarnos viduje, todėl ne visada jaučiamas liečiant.
- Išorinis – atsiranda aplink išangę, dažniau juntamas kaip skausmingas patinimas ar gumbelis.
Galimos komplikacijos
Abu tipai kartais sukelia papildomų problemų, kurios nėra pageidautinos ilgalaikėje perspektyvoje.
Vidinio hemorojaus atveju medicinos praktikoje gali pasitaikyti:
- kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
- uždegimas ar infekcija;
- iškritęs hemorojinis mazgas, kai jis išlenda pro išangę ir tampa matomas.
Išorinis hemorojus kai kuriais atvejais gali komplikuotis:
- krešulio susidarymu (tromboze), kai dėl kraujotakos sutrikimo mazge formuojasi krešulys;
- stipriu kraujotakos sutrikimu mazge, dėl kurio skausmas gali būti intensyvus;
- sukietėjusiais gumbeliais ar odos išaugomis po buvusių paūmėjimų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Svarbu nepamiršti, kad išangės skausmas, gumbeliai ar kraujavimas ne visada reiškia hemorojų. Panašūs požymiai gali pasireikšti ir esant kitoms virškinamojo trakto ligoms, įskaitant rimtesnes būkles.
Dėl to nereikėtų savarankiškai „nurašyti“ kraujavimo ar nuolatinio skausmo vien hemorojui, ypač jei simptomai kartojasi arba progresuoja.
Su gydytoju verta pasitarti, jei:
- namų priemonės ir įpročių korekcija per maždaug savaitę nepalengvina būklės;
- kraujavimas kartojasi arba jo daugėja;
- atsiranda naujas, didėjantis gumbas ar ryškus skausmas.
Kada reikalinga skubi pagalba
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- stiprus skausmas kartu su kraujavimu iš tiesiosios žarnos;
- karščiavimas;
- alpimo jausmas, ryškus silpnumas ar galvos svaigimas.
Ką galima saugiai išbandyti namuose
Lengvesniais atvejais simptomus dažnai pavyksta sumažinti namų priemonėmis ir nereceptiniais produktais. Svarbu rinktis švelnias priemones ir nepersistengti su savarankišku gydymu, jei būklė negerėja.
- Švelnios drėgnos servetėlės po tuštinimosi. Rekomenduojama rinktis be alkoholio ir kvapiklių; kai kuriems tinka priemonės su raminančiais augaliniais ingredientais.
- Šilta sėdimoji vonelė. Šiluma gali padėti sumažinti tempimo pojūtį ir sudirginimą, taip pat padeda palaikyti švarą jautrioje srityje.
- Nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Kai kuriais atvejais gali padėti įprasti nuskausminamieji, jei jie jums tinka ir nėra kontraindikacijų.
- Trumpalaikio poveikio vietinės priemonės. Kremai ar žvakutės kartais sumažina simptomus trumpam, tačiau ilgalaikiam naudojimui paprastai nėra skirti.
- Išmatų minkštinimas. Jei tuštinimasis skausmingas, priemonės, padedančios suminkštinti išmatas, gali sumažinti būtinybę stipriai stangintis.
Kaip sumažinti hemorojaus atsinaujinimo riziką
Po paūmėjimo verta įvertinti kasdienius įpročius. Moksliniai duomenys rodo, kad hemorojaus simptomus dažniau provokuoja dehidratacija, skaidulų stoka ir gyvenimo būdo veiksniai, susiję su užsitęsusiu sėdėjimu ar įtampa tuštinantis.
Dažniausiai rekomenduojama:
- neužsibūti tualete ir vengti ilgo sėdėjimo;
- valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų), pritaikant kiekį individualiai;
- gerti pakankamai vandens visos dienos metu;
- judėti – ypač naudingas reguliarus aktyvumas, kuris mažina ilgo sėdėjimo dalį kasdienybėje.
Esmė
Hemorojus gali smarkiai pabloginti savijautą, tačiau pats savaime dažniausiai nėra pavojingas gyvybei. Daugeliui žmonių simptomai palengvėja koregavus įpročius ir taikant saugias namų priemones.
Vis dėlto užsitęsęs ar stiprėjantis skausmas, pasikartojantis kraujavimas ar bendri negalavimai (pavyzdžiui, karščiavimas, ryškus silpnumas) turėtų būti signalas kreiptis į gydytoją, nes kartais panašiai gali pasireikšti ir kitos, rimtesnės būklės.
