Uodų įkandimai dažnai siejami tik su niežuliu ir diskomfortu, tačiau jų reikšmė gali būti daug didesnė. Dauguma įkandimų žmogui nepavojingi, vis dėlto uodai gali platinti įvairias infekcines ligas, pavyzdžiui, maliariją ar Zikos viruso sukeltą infekciją.
Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad vertinant visas uodų pernešamas ligas, šie vabzdžiai laikomi vienais pavojingiausių gyvūnų pasaulyje. Dėl to natūraliai kyla klausimų, ar uodai gali perduoti ir kitas infekcijas, įskaitant ŽIV. Pagal dabartines medicinos žinias, uodai ŽIV neperduoda.
Kodėl uodai neperduoda ŽIV
Net jei uodas įkanda ŽIV turinčiam žmogui, o vėliau įkanda kitam, ŽIV viruso jis neperneš. Taip yra dėl kelių biologiškai pagrįstų priežasčių – tiek paties viruso „elgsenos“, tiek uodo organizmo sandaros.
Uodų organizme ŽIV nesidaugina
ŽIV plinta žmogaus organizme prisijungdamas prie tam tikrų receptorių, esančių ant imuninės sistemos ląstelių paviršiaus. Prisijungęs jis gali patekti į ląstelę, daugintis ir toliau plisti.
Uodai (kaip ir kiti vabzdžiai) neturi receptorių, kuriuos ŽIV naudoja atpažinti žmogaus imuninėms ląstelėms. Tai reiškia, kad uodas negali „užsikrėsti“ ŽIV taip, kaip žmogus. Į uodo virškinamąjį traktą patekęs virusas yra suardomas ir suvirškinamas, todėl nėra sąlygų jam išlikti ir plisti.
Įkandimo metu į žmogų patenka seilės, o ne kito žmogaus kraujas
Uodo straubliukas (pailga burnos dalis, kuria uodas praduria odą) turi dvi atskiras „linijas“. Viena skirta kraujui siurbti, kita – seilėms į žaizdelę suleisti.
Tai svarbu todėl, kad uodas įkandimo metu į žmogaus organizmą suleidžia seiles, o ne prieš tai įsiurbtą kraują. Moksliniai duomenys rodo, kad ŽIV neplinta per seiles, todėl net ir teoriškai uodo seilės negali tapti ŽIV perdavimo keliu.
ŽIV nėra lengvai perduodamas – reikalingas pakankamas viruso kiekis
Medicinoje žinoma, kad užsikrėtimui paprastai turi patekti pakankamas viruso kiekis. Net jei įsivaizduotume situaciją, kad uodo organizme trumpam išliktų labai mažas viruso kiekis (kol jis dar visiškai nesuardytas), jo būtų per mažai, kad sukeltų infekciją kitam žmogui.
Kaip iš tikrųjų plinta ŽIV
ŽIV perduodamas per tiesioginį kontaktą su tam tikrais organizmo skysčiais, kuriuose yra viruso. Šie skysčiai turi patekti į kito žmogaus organizmą, kad įvyktų užsikrėtimas.
- kraujas
- semenas ir priešinė sperma
- makšties skysčiai
- motinos pienas
- tiesiosios žarnos skysčiai
Dažniausiai ŽIV plinta lytinių santykių metu nenaudojant prezervatyvo ar kitų barjerinių apsaugos priemonių, taip pat dalijantis adatomis.
Kai kuriais atvejais ŽIV gali būti perduotas nėštumo, gimdymo ar žindymo metu. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad tinkamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais reikšmingai sumažina šią riziką ir gali būti taikomas nėštumo laikotarpiu.
Taip pat pabrėžiama, kad per seiles ŽIV perduodamas itin mažai tikėtinu būdu.
Be to, ŽIV perdavimas susijęs su viruso kiekiu kraujyje (virusine apkrova). Nuoseklus gydymas gali sumažinti virusinę apkrovą iki neaptinkamo lygio – tokiu atveju virusas kitiems žmonėms neperduodamas.
Kokias ligas uodai gali platinti
Nors uodai neperduoda ŽIV, jie gali pernešti daug kitų infekcijų. Skirtinguose regionuose paplitę nevienodi sukėlėjai, nes jiems reikalingos skirtingos aplinkos sąlygos. Taip pat skirtingos uodų rūšys linkusios platinti skirtingas ligas.
- čikunguniją
- dengės karštligę
- rytų arklių encefalitą
- limfinę filariazę (dar vadinamą „dramblylige“)
- japoninį encefalitą
- La Crosse encefalitą
- maliariją
- Sent Luiso encefalitą
- Venesuelos encefalitą
- Vakarų Nilo viruso infekciją
- vakarų arklių encefalitą
- geltonąją karštligę
- Zikos viruso sukeltą infekciją
Kitos galimos uodų įkandimų rizikos
Dažniausia uodų keliama problema – jų platinamos infekcijos. Vis dėlto retais atvejais įkandimas gali sukelti stipresnę alerginę reakciją. Niežėjimas po įkandimo paprastai yra lengva alerginė reakcija, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali būti ryškesnė, pavyzdžiui, atsiranda dilgėlinės tipo bėrimų ar didesni odos pažeidimai aplink įkandimo vietą.
Jei po įkandimo atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas arba veido ar gerklės tinimas, būtina nedelsti ir kviesti skubiąją medicinos pagalbą. Tokie požymiai gali rodyti anafilaksiją – sunkią alerginę reakciją, kuri gali būti pavojinga gyvybei.
Esmė
Uodai gali pernešti daug infekcinių ligų, tačiau ŽIV nėra tarp jų. Tai lemia biologinės priežastys: uodų organizme ŽIV nesidaugina, o įkandimo metu į žmogų patenka uodo seilės, per kurias ŽIV neperduodamas. Be to, ŽIV perdavimui paprastai reikalingas pakankamas viruso kiekis, kurio uodo įkandimo scenarijuje nėra.
Nors ŽIV rizikos dėl uodų nėra, apsauga nuo įkandimų išlieka svarbi, nes taip sumažinama kitų uodų platinamų infekcijų tikimybė.
