Keičiant mitybos įpročius dėl svorio mažinimo, daliai žmonių gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Tai nemaloni, bet dažniausiai laikina būklė, kuri neretai pagerėja pakoregavus kasdienius įpročius – pavyzdžiui, geriant daugiau vandens, daugiau judant ir didinant skaidulų kiekį racione.
Turinys
Svorio mažinimo laikotarpiu dažnai pradedama valgyti kitaip nei įprastai: sumažėja porcijos, valgoma rečiau, pasirenkami nauji produktai arba atsisakoma dalies maisto grupių. Virškinimo sistema į šiuos pokyčius reaguoja, todėl tuštinimosi ritmas gali tapti retesnis.
Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą
Medicinos praktikoje vidurių užkietėjimas dažniausiai siejamas su retesniu tuštinimusi – maždaug rečiau nei 3 kartus per savaitę. Taip pat gali varginti kietesnės išmatos, sunkesnis pasišalinimas, tempimo jausmas ar nevisiško pasišalinimo pojūtis.
Kodėl laikantis dietos gali užkietėti viduriai
Ką valgome ir kaip dažnai tuštinamės – glaudžiai susiję. Svorio mažinimo planai kartais netiesiogiai sukuria sąlygas, kurios lėtina maisto slinkimą žarnynu.
Mitybos pokyčiai, kurie dažniau susiję su užkietėjimu
- Daug saldiklių ar cukraus turintys produktai, įskaitant kai kuriuos valgymo pakaitalus (gėrimus ar batonėlius).
- Labai perdirbtas maistas, taip pat ir dalis „dietinių“ produktų.
- Per mažas bendras kalorijų kiekis – kai maisto tiesiog „per mažai“, žarnynas gauna mažiau tūrio ir dirgiklių, skatinančių peristaltiką.
- Praleidžiami valgiai ar badavimas – tokiu atveju neretai sumažėja ir skysčių suvartojimas.
- Nepakankamas skaidulų kiekis (skaidulos gausiai randamos ankštiniuose, daržovėse, vaisiuose).
Pagal dabartines medicinos žinias, užkietėjimą gali paskatinti ir staigus mitybos modelio pasikeitimas arba naujai pradėti vartoti papildai ar vaistai. Pavyzdžiui, smarkiai sumažinus angliavandenių kiekį, dalis žmonių valgo mažiau vaisių ir daržovių, o daugiau baltymų bei riebalų. Tokie pokyčiai kai kuriems sulėtina žarnyno veiklą, ypač kol organizmas prisitaiko.
Ką daryti, kad tuštinimasis pagerėtų (ir kaip to išvengti)
Jei manote, kad užkietėjimą išprovokavo mityba, dažniausiai padeda nuoseklūs, paprasti žingsniai.
- Gerkite pakankamai skysčių. Praktinis orientyras – šlapimas turi būti šviesiai geltonas, artimas skaidriam. Skysčių poreikis skiriasi, tačiau svarbu, kad jų netrūktų kasdien.
- Judėkite reguliariai. Net ir lengvas aktyvumas (pavyzdžiui, pasivaikščiojimas po valgio) gali skatinti žarnyno peristaltiką.
- Didinkite skaidulų kiekį palaipsniui. Daugiau daržovių, ankštinių, vaisių ir kitų skaidulinių produktų dažnai padeda, tačiau svarbu skaidulas didinti po truputį ir kartu gerti daugiau vandens.
- Jei renkatės skaidulų papildus, vartokite juos su vandeniu. Priešingu atveju jie gali ne palengvinti, o sustiprinti problemą.
- Neatidėliokite noro tuštintis. Įprotis „pakentėti“ kai kuriems žmonėms ilgainiui prisideda prie užkietėjimo.
Kada verta peržiūrėti svorio mažinimo planą
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad geriausiai veikia tie svorio mažinimo būdai, kuriuos galima išlaikyti ilgą laiką. Jei kalorijų kiekis sumažintas labai stipriai arba iš meniu išbraukta daug produktų, gali trūkti skaidulų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, o virškinimas dėl to nukenčia.
Dažnai verta rinktis subalansuotą mitybos kryptį, kurioje išlieka pakankamai daržovių, ankštinių ir kitų skaidulinių produktų – taip lengviau palaikyti ir sotumą, ir reguliarų tuštinimąsi.
Priemonės nuo užkietėjimo: ką svarbu žinoti
Jei skysčių ir skaidulų didinimas nepadeda, kai kurie žmonės svarsto vaistinėse parduodamas priemones trumpalaikiam palengvinimui (pavyzdžiui, tuštinimąsi skatinančius ar išmatas minkštinančius preparatus, skaidulų produktus). Vis dėlto, moksliniai duomenys rodo, kad ilgalaikis įprotis pasikliauti laisvinamaisiais gali turėti nepageidaujamų pasekmių, todėl tai nėra tinkamas sprendimas „ilgam laikui“.
Jeigu užkietėjimas ryškus, kartojasi, stiprėja arba nepraeina, nors pakoregavote mitybą ir skysčius, saugiausia pasitarti su gydytoju.
Esmė
Vidurių užkietėjimas – gana dažnas palydovas keičiant mitybą dėl svorio mažinimo. Dažniausios priežastys: per mažai skysčių, per mažai skaidulų, retesnis valgymas, labai perdirbtas maistas ar staigus mitybos pokytis. Daugeliu atvejų padeda vanduo, didesnis skaidulų kiekis ir reguliarus judėjimas, o jei problema užsitęsia – verta aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu.