Diurezė – tai būklė, kai inkstai iš organizmo pašalina daugiau skysčių nei įprastai. Dėl to padidėja šlapimo kiekis ir žmogus tampa priverstas dažniau šlapintis.
Dauguma suaugusiųjų per parą į tualetą užsuka maždaug kelis kartus, o bendras šlapimo kiekis gali svyruoti gana plačiai. Esant diurezei, šlapinimasis pastebimai padažnėja net ir tada, kai žmogus nepradėjo gerti daugiau skysčių.
Dažnesnį šlapinimąsi gali lemti tam tikros ligos, vartojami vaistai ar kasdieniai įpročiai. Toliau – dažniausios priežastys, galimi simptomai, ištyrimo principai ir kada verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kas gali sukelti diurezę
Pagal dabartines medicinos žinias, diurezė dažniausiai nėra atskira liga – tai požymis, rodantis, kad organizmas dėl tam tikros priežasties pašalina daugiau vandens ir druskų. Priežastys gali būti medicininės ir susijusios su gyvenimo būdu.
Nekontroliuojamas cukrinis diabetas
Kai kraujyje būna per daug gliukozės (cukraus), inkstai filtravimo metu bando ją pašalinti. Dalis gliukozės gali „tempti“ vandenį kartu su savimi, todėl šlapimo pagausėja. Klinikinėje praktikoje taip pat pastebima, kad sergant diabetu didėja troškulys, todėl žmogus dažniau geria – tai dar labiau padidina šlapimo kiekį.
Šlapimą varantys vaistai
Vaistai, vadinami diuretikais (kartais kasdienėje kalboje – „vandens tabletės“), skiriami tada, kai organizme kaupiasi skysčiai arba reikia mažinti kraujospūdį. Jie dažnai vartojami sergant širdies nepakankamumu, esant tam tikriems inkstų veiklos sutrikimams ar padidėjusiam kraujospūdžiui.
Šie vaistai padeda inkstams išskirti daugiau vandens ir natrio, todėl mažėja tinimai ir kraujotaka tampa „laisvesnė“.
Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje
Jei organizme cirkuliuoja per daug kalcio, inkstai gali didinti šlapimo kiekį bandydami atkurti pusiausvyrą. Medicinos praktikoje viena iš dažnesnių tokios būklės priežasčių – padidėjęs prieskydinių liaukų aktyvumas, tačiau galimų priežasčių yra ir daugiau.
Maistas, gėrimai ir kiti kasdieniai veiksniai
Kai kurie augaliniai produktai ir gėrimai gali švelniai skatinti šlapimo išsiskyrimą. Pavyzdžiui, tai gali būti kai kurios žolelės, taip pat arbatos rūšys. Kofeino turintys gėrimai ir labai sūrus maistas kai kuriems žmonėms taip pat gali didinti šlapinimosi dažnį.
Šaltis ir vadinamoji „šalčio diurezė“
Jeigu dažnai būnate šaltyje, galite pastebėti, kad noras šlapintis sustiprėja. Šaltis susiaurina kraujagysles, dėl to gali trumpam pakilti kraujospūdis. Reaguodami į tai, inkstai stengiasi pašalinti daugiau skysčių, kad sumažintų spaudimą – šis mechanizmas kartais apibūdinamas kaip šalčio (arba panirimo) diurezė.
Galimi simptomai
Dažnesnis šlapinimasis – pagrindinis požymis, tačiau diurezę gali lydėti ir kiti simptomai:
- padidėjęs troškulys dėl skysčių netekimo;
- prastesnis miegas, kai tenka dažnai keltis naktį;
- nuovargis, kuris gali būti susijęs su skysčių bei svarbių elektrolitų (mineralų) netekimu.
Kaip nustatoma diurezė
Atskiro „patikros testo“ diurezei paprastai nėra. Vertinimas dažniausiai prasideda nuo simptomų aptarimo ir priežasčių paieškos. Sveikatos priežiūros specialistas gali skirti tyrimų, kad įvertintų galimas ligas ar būkles, dėl kurių šlapimo pagausėja.
Prieš vizitą naudinga pasiruošti:
- užsirašyti, ką pastaruoju metu valgėte ir gėrėte (įskaitant kofeino turinčius gėrimus);
- susirašyti visus vartojamus vaistus ir papildus;
- kelias dienas pasižymėti, kaip dažnai šlapinatės ir ar kelia troškulys.
Gydymo principai
Diurezės gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Dažniausiai siekiama koreguoti pagrindinę būklę, o ne „slopinti“ patį šlapinimąsi.
- Jei priežastis – liga (pavyzdžiui, diabetas), svarbiausia ją tinkamai suvaldyti.
- Jei įtariama, kad poveikį daro vaistai, gali būti svarstomas dozės koregavimas ar alternatyvos – tai daroma tik su specialistu.
- Jei diurezę skatina mityba ar gėrimai, gali padėti įpročių peržiūra ir provokuojančių veiksnių ribojimas.
Galimos komplikacijos
Dažnesnis šlapinimasis gali išbalansuoti vandens ir mineralų pusiausvyrą. Kai organizmas netenka per daug skysčių ir elektrolitų, gali vystytis šios būklės:
- Hiponatremija – kai organizme trūksta natrio. Tai gali būti susiję ir su diuretikų vartojimu, ir su dažnu šlapinimusi. Natris svarbus skysčių pusiausvyrai, kraujospūdžio reguliacijai ir nervų sistemos veiklai.
- Kalio pusiausvyros sutrikimai – per didelis kalio kiekis (hiperkalemija) arba per mažas (hipokalemija). Tokie pokyčiai gali pasitaikyti vartojant diuretikus. Kalis reikšmingas širdies darbui, raumenų susitraukimams ir virškinimo sistemos funkcijai.
- Dehidratacija – kai skysčių netenkama daugiau nei jų gaunama. Tuomet organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą, gali blogėti inkstų funkcija, o sunkiais atvejais galimos labai pavojingos būklės.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Medicinos praktikoje rekomenduojama pasitarti, jei pastebite aiškų šlapinimosi padažnėjimą, nuolatinį troškulį, dažną kėlimąsi naktį ar kitus naujai atsiradusius simptomus. Diurezę sukėlusios būklės kartais reikalauja kryptingo gydymo ir stebėsenos.
Įvertinus situaciją, gali būti pasiūlyti mitybos ir skysčių vartojimo koregavimai arba peržiūrėti vartojami vaistai. Atsakingai stebint ir valdant priežastį, dažnai pavyksta reikšmingai sumažinti pernelyg dažną šlapinimąsi.
