Parenterinė mityba (dar vadinama intravenine mityba) – tai būdas aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis per veną, kai įprastas valgymas ar maisto pasisavinimas žarnyne neužtikrina reikalingo maisto medžiagų kiekio. Šis metodas gali būti taikomas žmonėms, kurie dėl ligos ar kūno būklės negali gauti pakankamai pagrindinių maistinių medžiagų su maistu.
Kaip veikia parenterinė mityba
Parenterinės mitybos tirpalai į kraują patenka per lašinę sistemą ir gali sudaryti visą arba dalį reikiamos paros mitybos. Pagal dabartines medicinos žinias, tokia mityba padeda palaikyti energijos lygį, skysčių balansą ir organizmo atsistatymo galimybes, kai virškinamasis traktas laikinai ar ilgesnį laiką negali atlikti savo funkcijos.
Į veną tiekiamos medžiagos gali apimti:
- gliukozę ir kitus angliavandenius (energijai),
- baltymus (aminorūgštis),
- riebalus (lipidus),
- elektrolitus,
- mikroelementus.
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad kai kuriems žmonėms į veną skiriama ne visa maitinamoji mišinio sudėtis, o tik tam tikros medžiagos – tai priklauso nuo konkretaus sveikatos sutrikimo ir individualių poreikių.
Kada ji gali būti reikalinga
Gydytojai parenterinę mitybą dažniau svarsto tuomet, kai sutrinka žarnyno gebėjimas virškinti ar pasisavinti maistą, arba kai maitintis per virškinamąjį traktą laikinai nesaugu. Medicinos praktikoje ji gali būti taikoma sergant:
- Krono liga,
- onkologinėmis ligomis,
- trumposios žarnos sindromu,
- žarnyno kraujotakos sutrikimais (pavyzdžiui, išeminiu žarnyno pažeidimu).
Ji taip pat gali būti svarstoma esant būklei, kai dėl sumažėjusios kraujotakos žarnyne nukenčia žarnyno funkcija ir mityba per burną nepadengia organizmo poreikių.
Kaip pasiruošiama parenterinei mitybai namuose
Dėl tikslios sudėties ir kiekio paprastai sprendžia sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs žmogaus mitybos būklę ir poreikius. Skiriamas konkretus tirpalas, o pacientui paaiškinama, kaip jį laikyti ir naudoti.
Dažnai tirpalai laikomi šaldytuve arba šaldiklyje. Prieš lašinimą dozę įprastai reikia išimti iš šaldytuvo maždaug prieš 2 valandas, kad skystis sušiltų iki kambario temperatūros. Jei pakuotė buvo užšaldyta, ją paprastai perkelia į šaldytuvą maždaug prieš parą, kad atitirptų.
Kaip parenterinė mityba suleidžiama
Maistinės medžiagos į kraują tiekiamos per lašinimo sistemą, prijungtą prie adatos ar kateterio. Priklausomai nuo to, į kurią veną įvedamas kateteris, išskiriami du dažniausi būdai:
Visiška parenterinė mityba
Jei reikalingas didesnis maistinių medžiagų kiekis ar ilgesnė mityba, kateteris gali būti įvedamas į stambesnę veną, kuri patenka į sritį prie širdies. Kartais įrengiamas specialus prieigos sprendimas, kuris palengvina reguliarias infuzijas.
Periferinė parenterinė mityba
Jei mityba į veną reikalinga trumpesnį laiką arba mažesnėmis koncentracijomis, gali būti naudojama įprasta periferinė lašinė sistema (kaip standartinė intraveninė infuzija), neįvedant kateterio į stambią centrinę veną.
Praktikoje procedūra dažnai vyksta pagal aiškų planą: prieš prijungiant sistemą apžiūrima pakuotė (ar nėra pakitusios spalvos, matomų dalelių), tuomet prijungiami vamzdeliai ir sistema sujungiama su kateteriu ar kita venine prieiga taip, kaip nurodyta medicinos darbuotojų. Infuzija gali trukti maždaug 10–18 valandų ir kartojama kelis kartus per savaitę – pagal individualų gydymo planą.
Galimos nepageidaujamos reakcijos
Parenterinė mityba yra medicininė procedūra, todėl kai kuriems žmonėms gali pasireikšti organizmo reakcijos. Medicinos praktikoje aprašomi odos pokyčiai, medžiagų apykaitos svyravimai, taip pat su venine prieiga susijusios problemos. Jei atsiranda užsitęsę ar nerimą keliantys simptomai, svarbu aptarti tai su gydytoju.
Rizikos ir kaip jas mažinti
Viena dažniau aptariamų rizikų – infekcija kateterio vietoje ar aplink veninę prieigą. Taip pat gali pasitaikyti krešulių susidarymas, kepenų ar kaulų būklės pokyčiai. Moksliniai duomenys rodo, kad riziką padeda mažinti nuosekli higiena ir tinkama priežiūra.
Siekiant sumažinti komplikacijų tikimybę, ypač svarbu:
- laikytis švaros taisyklių tvarkant sistemą ir prijungimo vietą,
- tinkamai prižiūrėti kateterį ir naudojamą įrangą,
- nekeisti nustatytos tvarkos be sveikatos priežiūros specialisto nurodymų.
Ko tikėtis po gydymo pradžios
Daliai žmonių, pradėjus parenterinę mitybą, bendra savijauta pagerėja: gali padidėti energija, sustiprėti organizmas, sudaryti geresnės sąlygos atsistatymui. Vis dėlto simptomai ne visada išnyksta, nes jie priklauso nuo pagrindinės ligos eigos.
Po kelių savaičių mitybos planas paprastai peržiūrimas: iš naujo įvertinami poreikiai ir, jei reikia, koreguojamas tirpalo kiekis ar sudėtis. Tam gali būti atliekami tam tikri tyrimai.
Santrauka
Parenterinė mityba padeda užtikrinti, kad organizmas gautų reikalingų maistinių medžiagų per veną, kai įprasta mityba nepakankama arba neįmanoma. Tirpalai dažnai laikomi šaldytuve ar šaldiklyje, o procedūra gali būti atliekama namuose pagal išmokytą schemą.
Šis gydymo būdas gali būti laikinas arba ilgalaikis, o mitybos poreikiai laikui bėgant gali kisti. Jei kyla klausimų dėl savijautos ar veninės prieigos, saugiausia tai aptarti su gydytoju.
