Teratogenais vadinami veiksniai, su kuriais nėštumo metu susidūrusi nėščioji gali netyčia paveikti vaisiaus vystymąsi taip, kad padidėtų apsigimimų ar raidos sutrikimų rizika. Tokiu veiksniu gali būti vaistas, cheminė medžiaga, tam tikra infekcija (pavyzdžiui, virusas) ar kitas organizmą veikiantis poveikis.
Turinys
Medicinos praktikoje teratogenų sąvoka dažniausiai siejama su vaistais, tam tikromis toksinėmis medžiagomis ir infekcijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą vaisiaus organų formavimąsi. Nors teoriškai galimų poveikių yra labai daug, tik nedidelė dalis jų turi aiškiai įrodytą teratogeninį poveikį. Pagal dabartines medicinos žinias, maždaug 4–5 % įgimtų ydų siejama būtent su teratogenų poveikiu nėštumo metu.
Svarbu žinoti, kad dauguma kasdienėje aplinkoje sutinkamų medžiagų ar kontaktų nelaikomi patvirtintais teratogenais. Vis dėlto, jei kyla nerimas dėl konkretaus vaisto, darbo aplinkos chemikalų ar galimos infekcijos, saugiausia tai aptarti su gydytoju, ypač jei nėštumas planuojamas arba jau patvirtintas.
Kada vaisius jautriausias?
Moksliniai duomenys rodo, kad teratogeninis poveikis gali būti reikšmingas ankstyvoje nėštumo fazėje, kai formuojasi pagrindinės struktūros ir organai. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad besivystantis vaisius gali tapti jautrus žalingiems veiksniams maždaug po 10–14 dienų nuo apvaisinimo, nors reali rizika priklauso nuo poveikio rūšies, dozės ir nėštumo laikotarpio.
Kaip sumažinti teratogenų poveikio riziką?
Praktiškai riziką dažniausiai mažina du principai: medikamentus vartoti tik tada, kai jų tikrai reikia, ir kiek įmanoma vengti aiškiai žinomų žalingų veiksnių. Jei vaistų galima atsisakyti ar juos pakeisti saugesnėmis alternatyvomis, tai sprendžiama kartu su gydytoju.
Per didelis karštis
Rekomenduojama vengti ilgo buvimo vietose, kur kūno temperatūra gali reikšmingai pakilti: sūkurinėse voniose, garinėse pirtyse ar saunose. Perkaitimas nėštumo metu laikomas nepageidaujamu, ypač ankstyvuoju laikotarpiu.
Augaliniai papildai ir „natūralūs“ produktai
Prieš pradedant vartoti bet kokius nereceptinius maisto papildus ar augalinius preparatus, verta pasitarti su gydytoju. Vien tai, kad produktas pristatomas kaip „natūralus“, nebūtinai reiškia, jog jis tinkamas nėštumo metu.
Jonizuojančioji spinduliuotė
Jei nėštumo metu skiriamas tyrimas, kuriame galimas apšvitos poveikis, sprendimas paprastai grindžiamas naudos ir rizikos santykiu. Medicinos praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokie tyrimai skiriami tuomet, kai tikėtina nauda (neišaiškintos ar negydomos būklės nustatymas) yra svarbesnė už galimą riziką. Daugeliu atvejų apatinė pilvo sritis gali būti papildomai apsaugoma specialia prijuoste, kad poveikis būtų kuo mažesnis.
Kontaktas su sergančiais vaikais
Visiškai išvengti kontakto su peršalusiais ar karščiuojančiais vaikais ne visada realu, o dažniausiai tokie susitikimai baigiasi tik lengvu susirgimu. Vis dėlto, kai įmanoma, nėštumo metu pravartu riboti artimą kontaktą su vaikais, kurie turi slogą, bėrimą ar karščiuoja, ypač uždarose kolektyvų vietose (pavyzdžiui, ugdymo įstaigose), kur infekcijos plinta lengviausiai.
Kai kurios infekcijos gali persiduoti iš vaikų suaugusiesiems, įskaitant vėjaraupius, raudonukę ir citomegalo viruso infekciją. Dalis suaugusiųjų jau turi imunitetą, tačiau ne visais atvejais. Jei buvo aiškus kontaktas su žinoma virusine ar bakterine liga, verta nedelsti ir susisiekti su gydytoju, kad būtų įvertinta situacija ir, jei reikia, nuspręsta dėl papildomų tyrimų.
Toksoplazmozė
Toksoplazmozė – infekcija, kuria žmogus gali užsikrėsti per kontaktą su kačių išmatomis. Jei nėštumo metu namuose yra katė, patariama kiek įmanoma sumažinti kontaktą su kraiko dėže. Geriausia, jei ją tvarkytų kitas šeimos narys. Jeigu pagalbos nėra, kraiką rekomenduojama keisti kasdien, nes tai gali sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Katės atsisakyti paprastai nereikia – svarbiausia laikytis atsargumo priemonių.
Medžiagos ir vaistai, kurie laikomi žinomais teratogenais
Yra medžiagų ir vaistų grupių, kurių teratogeninis poveikis medicinoje laikomas gerai žinomu. Nėštumo metu jų paprastai vengiama, o jei vartojimas būtinas, sprendimai priimami individualiai, įvertinus riziką ir alternatyvas.
- AKF inhibitoriai (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai), pavyzdžiui, lisinoprilis
- alkoholis
- aminopterinas
- androgenai (vyriški hormonai), pavyzdžiui, metiltestosteronas
- busulfanas
- karbamazepinas
- chlorinti bifenilai
- kokainas
- kumarinai
- varfarinas
- ciklofosfamidas
- danazolis
- dietilstilbestrolis
- etretinatas
- izotretinoinas
- švinas
- ličio preparatai
- gyvsidabris
- metimazolas
- metotreksatas
- penicilaminas
- fenitoinas
- fenobarbitalis
- propiltiouracilas
- prostaglandinai
- radioaktyvusis jodas
- tetraciklinai
- tabakas
- trimetadionas
- valproinė rūgštis
Ką daryti, jei vaisto išvengti nepavyksta?
Kai kurių teratogenais laikomų medžiagų išvengti paprasta (pavyzdžiui, alkoholio ar tabako). Tačiau dalis vaistų gali būti būtini dėl esamos ligos. Pavyzdžiui, sergant epilepsija, priepuolių kontrolė nėštumo metu gali būti labai svarbi, nes nekontroliuojami traukuliai gali kelti rimtą riziką tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Todėl kartais, net ir žinant galimą neigiamą poveikį, tęsiamas gydymas gali būti laikomas saugesniu sprendimu nei ligos negydymas.
Jei nėštumo metu reikia vartoti vaistus, kurie laikomi žinomais teratogenais, verta aptarti su gydytoju papildomos konsultacijos galimybę pas medicininės genetikos specialistą. Tokie specialistai padeda įvertinti realią riziką konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į vaisto dozę, vartojimo laiką ir kitus veiksnius. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti rekomenduojamas tikslingesnis ultragarsinis ištyrimas, siekiant įvertinti vaisiaus raidą.