Reumatoidinis artritas (RA) neretai tampa diagnostiniu galvosūkiu, nes jo simptomai gali priminti kelias skirtingas būkles. Tai lėtinė sąnarių uždegiminė liga, kuri dažniausiai pasireiškia skausmu, patinimu ir sustingimu, ypač rytais. Medicinos praktikoje pastebima, kad pradžioje RA ne visada lengva atskirti nuo kitų problemų – nuo osteoartrito iki bendresnių sveikatos sutrikimų ar net gyvenimo būdo veiksnių.
Turinys
Jei vargina rytinis sustingimas ir skausmas panašiose abiejų kūno pusių vietose (pavyzdžiui, abiejuose riešuose ar abiejose plaštakose), gydytojui tenka „surinkti“ daugiau informacijos: įvertinti simptomų pobūdį, apžiūros radinius ir tyrimų rezultatus. Kartais panašūs pojūčiai gali būti susiję ir su kitomis ligomis ar visai paprastomis priežastimis, pavyzdžiui, netinkama miego padėtimi.
Kodėl vien kraujo tyrimų nepakanka
Kraujo tyrimai paprastai neatsako vienu aiškiu „taip“ arba „ne“, ar žmogus serga RA. Pagal dabartines medicinos žinias, šie tyrimai labiau padeda susiaurinti galimų diagnozių ratą, įvertinti uždegimo aktyvumą ir kartu su klinikiniais požymiais priartinti prie teisingos išvados.
Nustačius RA, kraujo tyrimai gali būti kartojami ligos eigai stebėti ir gydymui vertinti. Vis dėlto jų paskirtis – padėti sekti uždegimo aktyvumą ir bendrą organizmo būklę, o ne vienu rodikliu „patvirtinti“ ligą.
Dažniausiai vertinami kraujo rodikliai
Paimtas kraujo mėginys laboratorijoje dažnai tiriamas dėl kelių svarbių rodiklių, kurie gali būti susiję su RA ar uždegimu apskritai:
- Reumatoidinis faktorius (RF) – tam tikri antikūnai, kurie dažniau randami sergant RA, tačiau gali pasitaikyti ir esant kitoms būklėms.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – netiesioginis uždegimo aktyvumo rodiklis.
- C reaktyvusis baltymas (CRB) – kepenyse gaminamas baltymas, kurio kiekis dažnai didėja esant uždegimui.
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) – vertinami raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai, hemoglobinas ir hematokritas; kai kuriems RA sergantiems žmonėms gali būti nustatoma mažakraujystė (anemija).
Reumatoidinis faktorius: ką jis iš tikrųjų reiškia
RF – tai antikūnai, kurie gali būti siejami su sąnarių dangalo (sinovijos) uždegiminiais procesais. Dažniausiai aptinkama RF forma priklauso IgM klasei. Kai tokie antikūnai nukreipiami prieš organizmo audinius, gali būti palaikomas uždegimas ir skatinamas sąnarių pažeidimas.
Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad RF testas nėra idealus: daliai sergančių RA RF gali būti nenustatomas, o kai kuriems šios ligos neturintiems žmonėms RF aptinkamas dėl kitų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, RF gali būti randamas sergant:
- hepatitu,
- leukemija,
- sistemine raudonąja vilklige.
Kaip vertinami RF rezultatai
RF dažniausiai pateikiamas kaip antikūnų koncentracija kraujyje (pavyzdžiui, vienetais mililitre). Įprastai mažesnės reikšmės laikomos neigiamomis, o didesnės – teigiamomis. Kuo RF rodiklis aukštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis susijęs su RA, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad padidėjęs RF gali būti aptinkamas ir sergant kita autoimunine liga – Sjogreno sindromu, kuriam būdingas akių ir burnos sausumas. Todėl RF visada vertinamas kartu su simptomais ir kitais tyrimais.
ENG: uždegimo „greičio“ testas
ENG parodo, kaip greitai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) mėgintuvėlyje nusėda į dugną. Esant uždegimui, kraujyje daugėja baltymų, kurie skatina eritrocitus sulipti į grupes, todėl jie nusėda greičiau.
Didelė ENG reikšmė dažniau rodo aktyvesnį uždegimą, tačiau nepraneša, kas tiksliai jį sukėlė. Dėl to šis rodiklis laikomas bendru, nespecifiniu.
C reaktyvusis baltymas: jautrus uždegimo žymuo
CRB yra kepenų gaminamas baltymas, kurio kiekis dažnai padidėja, kai organizme vyksta uždegimas. CRB tyrimas paprastai padeda įvertinti uždegimo intensyvumą, bet pats savaime nepatvirtina, kad priežastis būtent RA.
Praktikoje CRB kartais laikomas jautresniu uždegimo pokyčiams nei ENG. Jei RF tyrimas neparodo pokyčių, o simptomai vis tiek leidžia įtarti RA, padidėję ENG ar CRB gali suteikti papildomų užuominų. Vis dėlto svarbu žinoti, kad CRB didėja ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, bakterinės infekcijos ar kitų autoimuninių reakcijų, todėl rezultatų interpretacija ne visada paprasta.
Bendras kraujo tyrimas: ką jis papildo
BKT leidžia įvertinti bendrą kraujo ląstelių kiekį ir kai kuriuos rodiklius, susijusius su deguonies pernaša. Hemoglobinas parodo, kaip kraujas perneša deguonį, o hematokritas – kokią kraujo dalį sudaro raudonieji kraujo kūneliai.
Mažesni hemoglobino ar hematokrito rodikliai gali rodyti anemiją. Kai kuriems žmonėms ji nustatoma kartu su RA, dažnai kaip lėtinio uždegimo pasekmė, nors anemija gali turėti ir daug kitų priežasčių.
Kaip gydytojai „sudeda“ visus duomenis
RA diagnozė paprastai nustatoma apibendrinus kelis informacijos šaltinius: simptomus, apžiūros duomenis ir laboratorinius tyrimus. Jei nustatomi RF antikūnai ir kartu pasireiškia simetriškas sąnarių skausmas bei sustingimas, tai dažnai sustiprina RA įtarimą.
RA dažniau pažeidžia šiuos sąnarius:
- riešus,
- plaštakas,
- alkūnes,
- pečius,
- čiurnas,
- kelius.
Be kraujo tyrimų, svarbūs ir vaizdiniai tyrimai. Rentgenograma gali padėti pastebėti sąnarių pažeidimo požymius ir prisidėti prie diagnozės patvirtinimo. Vėliau ji kartais kartojama, kad būtų galima vertinti ligos eigą ir sąnarių pokyčių dinamiką.