Aldolazė – tai fermentas, dalyvaujantis energijos gamybos procesuose. Paprastai tariant, organizmui skaidant gliukozę (cukraus rūšį) į energiją, vyksta keli nuoseklūs cheminiai žingsniai, o aldolazė yra vienas iš svarbių šios grandinės „įrankių“.
Turinys
Aldolazės yra įvairiuose audiniuose, tačiau didžiausios jos koncentracijos dažniausiai aptinkamos griaučių raumenyse ir kepenyse. Dėl šios priežasties aldolazės kiekio pokyčiai kraujyje kartais siejami su šių audinių pažeidimu, nors ryšys ne visuomet būna tiesioginis.
Kodėl atliekamas aldolazės tyrimas
Aldolazės tyrimas parodo, kiek šio fermento yra kraujyje. Pagal dabartines medicinos žinias, padidėję rodikliai gali būti vienas iš signalų, kad organizme vyksta raumenų ar kepenų ląstelių pažeidimas.
Medicinos praktikoje pastebima, kad aldolazės kiekis gali padidėti įvairių būklių metu. Pavyzdžiui, esant reikšmingam raumenų pažeidimui (įskaitant ir širdies raumens pažeidimą), fermentų išsiskiria daugiau. Kepenų ligos, tokios kaip hepatitas ar kepenų randėjimas (cirozė), taip pat gali lemti didesnį aldolazės kiekį kraujyje.
Vis dėlto šiuolaikinėje praktikoje aldolazė dažnai nėra pirmo pasirinkimo tyrimas, nes raumenų ir kepenų būklei įvertinti paprastai pasirenkami labiau specifiniai kraujo rodikliai, tokie kaip:
- kreatinkinazė (CK);
- alaninaminotransferazė (ALT);
- aspartataminotransferazė (AST).
Aldolazės tyrimas gali būti skiriamas rečiau, pavyzdžiui, kai įtariamos tam tikros raumenų ligos, įskaitant raumenų distrofijas. Taip pat jis kartais naudojamas vertinant retesnius griaučių raumenų sutrikimus, susijusius su uždegimu, pavyzdžiui, dermatomiozitą ar polimiozitą.
Kaip atliekamas tyrimas
Aldolazės nustatymas atliekamas iš veninio kraujo. Įprastai sveikatos priežiūros specialistas įdeda adatą į rankos ar plaštakos veną, paima kraujo mėginį į mėgintuvėlį, o šis vėliau ištiriamas laboratorijoje. Gauti rezultatai perduodami gydytojui, kuris juos aptaria su pacientu ir įvertina bendrame klinikiniame kontekste.
Kaip pasiruošti aldolazės tyrimui
Pasiruošimo rekomendacijos gali skirtis, todėl tiksliausiai jas nurodo gydytojas ar laboratorija. Dažnai prašoma nevalgyti ir negerti tam tikrą laiką prieš tyrimą (paprastai kelias valandas).
Svarbu žinoti, kad fizinis krūvis gali paveikti aldolazės rodiklius. Intensyvus sportas ar neįprastai didelis fizinis darbas kartais sukelia laikiną aldolazės padidėjimą, todėl rezultatą galima interpretuoti klaidingai. Dėl to gydytojas gali rekomenduoti kelias dienas iki tyrimo riboti intensyvią fizinę veiklą.
Be to, kai kurie vaistai gali turėti įtakos laboratoriniams rodikliams. Dėl to gydytojui svarbu pasakyti apie visus vartojamus vaistus, įskaitant ir įsigyjamus be recepto.
Ką gali reikšti rezultatai
Normalios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos taikomo metodo, taip pat gali būti nedidelių skirtumų tarp vyrų ir moterų rodiklių. Dažniausiai nurodoma, kad suaugusiesiems ir žmonėms nuo 17 metų įprastas aldolazės intervalas gali būti maždaug nuo 1,0 iki 7,5 U/l, o iki 16 metų amžiaus kai kuriais atvejais normos viršutinė riba gali siekti apie 14,5 U/l.
Padidėjusi aldolazė
Padidėjęs rodiklis gali būti susijęs su skirtingomis būklėmis, kurios veikia raumenis ar kepenis. Tarp galimų priežasčių minimos:
- raumenų pažeidimas;
- dermatomiozitas;
- virusinis hepatitas;
- kepenų, kasos ar prostatos piktybiniai navikai;
- raumenų distrofija;
- širdies priepuolis;
- polimiozitas;
- leukemija;
- gangrena.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad interpretacija ne visada būna paprasta, nes aldolazės pokyčius gali veikti ir raumenų masės mažėjimas. Pradžioje, kai raumens audinys ardosi, aldolazė gali didėti, tačiau vėliau, mažėjant bendrai raumenų masei, jos kiekis kraujyje gali mažėti net ir esant pažengusiai ligai.
Taip pat verta informuoti gydytoją, jei neseniai buvo itin didelis fizinis krūvis, nes tai gali laikinai padidinti aldolazės kiekį ir apsunkinti rezultatų vertinimą.
Sumažėjusi aldolazė
Žemesnis aldolazės kiekis kai kuriose laboratorijose gali būti laikomas mažesniu maždaug už 2,0–3,0 U/l. Mažesnės reikšmės kartais nustatomos esant:
- fruktozės netoleravimui;
- ligoms, susijusioms su raumenų nykimu;
- vėlyvai raumenų distrofijos stadijai.
Galutinį vertinimą visada turėtų pateikti gydytojas, remdamasis ne tik aldolazės rodikliu, bet ir simptomais, apžiūra, kitais laboratoriniais tyrimais bei, jei reikia, instrumentiniais tyrimais.