Nėštumo metu daug būsimų mamų kalbina dar negimusį kūdikį. Vienos dainuoja lopšines, kitos skaito istorijas ar įsivaizduoja, kad taip padeda mažyliui vystytis. Neretas tėvas ar partneris taip pat įtraukiamas į šį kasdienį bendravimą.
Vis dėlto kyla natūralus klausimas: kada vaisius iš tiesų pradeda girdėti balsą ir kitus garsus, sklindančius iš kūno vidaus ar iš aplinkos? Taip pat svarbu suprasti, kaip klausa formuojasi pirmaisiais mėnesiais po gimimo.
Klausos vystymasis vaisiui
Dar labai anksti nėštumo metu prasideda struktūrų, kurios vėliau taps akimis ir ausimis, formavimasis. Maždaug antrą nėštumo mėnesį embriono ląstelės ima kryptingai diferencijuotis į veido, smegenų, nosies, akių ir ausų užuomazgas.
Apie 9 nėštumo savaitę kaklo srityje atsiranda nedideli įdubimai. Tuo metu ausys dar tik formuojasi tiek išorėje, tiek viduje. Vėliau šios struktūros kyla aukštyn ir palaipsniui įgauna įprastą ausų formą.
Maždaug 18 nėštumo savaitę vaisius jau gali reaguoti į pirmuosius garsus. Apie 24 savaitę ausys toliau sparčiai bręsta, o jautrumas garsui palaipsniui stiprėja.
Šiame etape vaisius girdi tik dalį garsų, ir dažniausiai tai yra ne išorinis triukšmas, o kūno vidaus garsai. Tai širdies plakimas, kvėpavimo judesiai, virškinimo garsai ir kraujo tekėjimas per virkštelę.
Ar kūdikis atpažįsta mamos balsą
Augant vaisiui, girdimų garsų spektras plečiasi. Apie 25–26 nėštumo savaitę vaisius jau gali reaguoti į balsus ir triukšmą. Tyrinėjant garsus gimdoje pastebima, kad iš išorės sklindantys garsai stipriai susilpnėja.
Tai susiję su tuo, kad gimdoje nėra įprastos oro erdvės. Kūdikį supa vaisiaus vandenys ir motinos kūno audiniai, todėl garsai pasiekia jį prislopinti.
Vienas svarbiausių garsų, kurį vaisius girdi gimdoje, yra mamos balsas. Trečiąjį nėštumo trimestrą kūdikis jį jau gali atpažinti. Tai rodo ir tam tikri fiziologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, padažnėjęs širdies ritmas, kai girdimas pažįstamas balsas.
Ar verta leisti muziką nėštumo metu
Kalbant apie muziką, ypač klasikinę, patikimų įrodymų, kad ji padidintų kūdikio intelektą, nėra. Vis dėlto muzika nėštumo metu paprastai nelaikoma žalinga, jei garsumas yra saikingas.
Įprasti kasdieniai garsai taip pat dažniausiai nėra problema. Medicinos praktikoje pastebima, kad ilgalaikis buvimas labai triukšmingoje aplinkoje gali būti susijęs su klausos rizika vaisiui, nors tikslios pasekmės nėra iki galo aiškios.
Jei darbas ar aplinka nuolat yra labai triukšmingi, nėštumo metu verta aptarti galimus apsaugos būdus. Pavieniai triukšmingi įvykiai paprastai neturėtų kelti problemų.
Klausa pirmaisiais gyvenimo mėnesiais
Apie 1–3 kūdikius iš 1000 gimsta turėdami klausos sutrikimų. Priežastys gali būti įvairios: neišnešiotumas, gydymas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, labai padidėjęs bilirubino kiekis, tam tikri vaistai, paveldimumas, pasikartojančios ausų infekcijos, meningitas ar labai stiprus triukšmas.
Dalis vaikų klausos sutrikimą turi nuo gimimo ir jis nustatomas patikros metu. Kitiems klausos problemos gali išryškėti vėliau, augant.
Pagal dabartines medicinos žinias svarbu stebėti, kaip kūdikis reaguoja į garsus ir kaip keičiasi jo bendravimas. Toks stebėjimas padeda laiku pastebėti galimus nukrypimus nuo įprastos raidos.
Nuo gimimo iki maždaug 3 mėnesių
- kūdikis turėtų reaguoti į stipresnį garsą, taip pat ir maitinimo metu;
- girdėdamas balsą gali nusiraminti arba nusišypsoti;
- turėtų atpažinti mamos ar kito artimo žmogaus balsą;
- gali skleisti guginimo garsus;
- verksmas pamažu įgauna skirtingas formas, priklausomai nuo poreikio.
Nuo 4 iki 6 mėnesių
- kūdikis akimis seka judančius žmones;
- keičiasi reakcija į balso toną;
- pastebi žaislus, kurie skleidžia garsą;
- domisi muzika;
- pradeda čiauškėti ir gurguliuoti;
- gali juoktis.
Nuo 7 mėnesių iki 1 metų
- žaidžia paprastus žaidimus, pavyzdžiui, „ku-kū“;
- atsisuka garso kryptimi;
- įsiklauso, kai su juo kalbama;
- pradeda suprasti kelis paprastus žodžius;
- čiulba ar čiauška aiškesnėmis garsų grupėmis;
- bando atkreipti dėmesį gestais, pavyzdžiui, mojuodamas ar keldamas rankas.
Apibendrinimas
Kiekvienas kūdikis vystosi individualiu tempu. Dalis vaikų kai kuriuos gebėjimus įgyja anksčiau, kiti – šiek tiek vėliau. Tačiau jei atrodo, kad reakcijos į garsus ar kalbą vėluoja, verta pasitarti su gydytoju.
