Kad kūnas neliktų be energijos, smegenys seka kalorijas – tas, kurios gaunamos su kitu valgiu, ir tas, kurios kaupiasi riebaliniame audinyje. Tam jam padeda hormonas leptinas: jį sintetina riebalų ląstelės, o virškinant maistą – ir skrandis.
Kas yra leptinas
Leptinas vadinamas sotumo hormonu. Jis nuolat gaminasi riebalų ląstelėse, o valgio metu – skrandyje. Valgio metu padidėja hormono koncentracija, tam tikru momentu į smegenis siunčiamas sotumo signalas ir žmogus nustoja valgyti. Sumažėjus leptino kiekiui, smegenys tai suvokia kaip pavojingą gyvybei būklę ir žmogus jaučia alkio jausmą. Iš riebalų ląstelių ir iš skrandžio hormonas krauju keliauja į smegenis. Čia jį fiksuoja specialūs receptoriai ir perduoda informaciją apie riebaliniame audinyje sukauptas energijos atsargas norimai smegenų daliai – pagumburiui.
Kuo daugiau organizme riebalinio audinio, tuo didesnis leptino kiekis.
Bet būna, kad duomenys apie leptino kiekį kraujyje iškraipomi ir smegenys negauna informacijos apie tai, kiek hormono iš tikrųjų yra organizme. Taip gali nutikti dėl genetinio leptino molekules priimančių ir registruojančių receptorių pažeidimo, sumažėjusio jautrumo medžiagai dėl nutukimo (jei kraujyje yra per daug leptino) ar dėl kitų priežasčių. Tokiu atveju riebalų (ir energijos) atsargų organizme pakanka, tačiau žmogus vis tiek nejaučia sotumo, persivalgo ir priauga antsvorio. Leptinas nėra vienintelis hormonas, atsakingas už valgymo elgesį. Jis veikia kartu su grelinu, „alkio hormonu“. Didžiausia grelino koncentracija stebima ryte, nevalgius arba jei žmogus nevalgė 3-4 valandas. Valgant grelino kiekis palaipsniui mažėja, o leptino – didėja. Antsvorio turintiems žmonėms ši pusiausvyra sutrinka: alkio jausmas praeina lėčiau, o sotumo jausmas neatsiranda ilgesnį laiką. Patiems ištaisyti tokį disbalansą gana sunku, todėl nesėkmingai bandant koreguoti mitybą ar sulieknėti, rekomenduojama kreiptis į mitybos specialistą ar endokrinologą.
Hormonai leptinas ir grelinas buvo atrasti palyginti neseniai – atitinkamai 1994 ir 1999 metais, todėl jų savybės nėra iki galo suprantamos.
Dar daug ką reikia atrasti, tačiau dabar mokslininkai žino, kad leptinas yra atsakingas ne tik už sotumo jausmą – jis atlieka svarbų vaidmenį endokrininės, reprodukcinės ir imuninės sistemos veikloje. Leptino funkcijos:
- atsakingas už prisotinimą
- reguliuoja medžiagų apykaitą,
- turi įtakos skydliaukės veiklai,
- reguliuoja lytinių hormonų sintezę,
- kontroliuoja augimo hormono gamybą,
- sustiprina imuninį atsaką.
Esant pertekliui nutukimo fone, leptinas gali išprovokuoti lėtinius uždegiminius procesus, degeneracines ligas (patologijas, kurias lydi audinių sunaikinimas), piktybinių navikų vystymąsi, taip pat sumažinti moterų ir vyrų reprodukcinę funkciją. Jei hormono nepakanka, sustabdomi visi energiją einantys procesai organizme: paaugliams sulėtėja augimas ir brendimas; Moterų menstruacijos tampa nereguliarios, nėštumas neįvyksta. Leptino trūkumas arba perteklius gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas ir net vėžį.
