Sensorineuralinis klausos praradimas: simptomai

Sensoneurinis klausos praradimas – viena dažniausių klausos sutrikimų formų, atsirandanti dėl vidinės ausies pažeidimų. Šis sutrikimas kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, po infekcijos, traumos ar stipraus triukšmo poveikio, tačiau daugeliui žmonių jis vystosi palaipsniui, senstant. Kai kuriems asmenims sensoneurinis klausos praradimas pasireiškia jau nuo gimimo.

Turinys

1.Kas sukelia sensoneurinį klausos praradimą
2.Skirtingos sensoneurinio klausos praradimo formos
3.Kiek dažnas yra sensoneurinis klausos praradimas
4.Sensoneurinio klausos praradimo simptomai
5.Sensoneurinio klausos praradimo rizikos veiksniai
6.Kaip nustatomas šis klausos praradimas
7.Kaip gydomas sensoneurinis klausos praradimas
8.Ar galima išvengti šio sutrikimo
9.Prognozė ir gyvenimo kokybė
10.Kada verta kreiptis į gydytoją
11.Ką verta aptarti su gydytoju

Kas sukelia sensoneurinį klausos praradimą

Pagrindinė šio klausos sutrikimo priežastis – smulkių vidinės ausies plaukelių ląstelių pažeidimas ar žūtis. Būtent šios ląstelės paverčia garso bangas į elektrinius signalus, kuriuos smegenys atpažįsta kaip garsą. Kai jos pažeidžiamos, dažnas žmogus praranda gebėjimą girdėti tiek švelnius, tiek garsius garsus – viskas gali atrodyti pritildyta ar iškreipta.

Dažniausiai šie plaukeliai negali atsinaujinti, todėl sensoneurinis klausos praradimas paprastai yra nuolatinis. Nepaisant to, klausos aparatai ir kitos pagalbinės priemonės gali žymiai pagerinti girdėjimą ir bendravimo kokybę.

Skirtingos sensoneurinio klausos praradimo formos

Vienpusis – paveikia tik vieną ausį.
Abipusis – pasireiškia abiejose ausyse.
Nesimetriškas – klausa prarandama abiejose ausyse, bet viena jų pažeista stipriau.
Staigus sensoneurinis klausos praradimas – atsiranda per 72 val. nuo traumos, ligos ar triukšmo (pvz., fejerverkų, šūvių) poveikio.

Kiek dažnas yra sensoneurinis klausos praradimas

Šis sutrikimas, ypač susijęs su amžėjimu, yra itin dažnas tarp vyresnių nei 50–70 metų žmonių. Staigaus klausos praradimo atvejai fiksuojami nuo 1 iki 6 atvejų iš 5 tūkstančių kasmet.

Sensoneurinio klausos praradimo simptomai

Geriau girdimi žemi tonai nei aukšti balsai.
Kyla sunkumų girdint triukšmingose vietose.
Aplinkinių kalba atrodo neryški, tarsi „mumuliuojama“.
Girdimas zvimbimas, spengimas (ūžesys) ausyse.
Sunku sekti pokalbį, kai dalyvauja daugiau žmonių.
Visi garsai tampa pritildyti ar tarsi ateinantys iš toli.

Sensoneurinio klausos praradimo rizikos veiksniai

Gerybiniai vidinės ausies augliai.
Vyresnis amžius (ausies plaukeliai natūraliai nyksta).
Lėtinės ausų ligos, pavyzdžiui, Menjero liga (su svaigimu ir ūžesiu ausyse).
Vaistų, galinčių pažeisti vidinę ausį, vartojimas.
Ligos, trikdančios kraujotaką ar sukelenčios nervų uždegimą (pavyzdžiui, diabetas, meningitas).
Galvos smegenų traumos (kaukolės lūžiai, smegenų spaudimas, sutrikusi kraujotaka).

Kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka neaiški – tuomet sutrikimas vadinamas idiopatiniu sensoneuriniu klausos praradimu.

Susiję įrašai

Kaip nustatomas šis klausos praradimas

Pirmiausia gydytojas apžiūri išorinę ausį ir ausies landą specialiu apšviestu prietaisu, siekdamas aptikti matomas problemas. Taip pat išklausinėjama apie klausos pokyčių pobūdį – ar praradimas staigus, ar vystėsi pamažu, ar pažeista viena, ar abi ausys, ar yra šeimos narių, turinčių klausos sutrikimų, ir pan.

Diagnozę patikslinti padeda įvairūs klausos tyrimai, dažniausiai atliekami pas klausos specialistą (audiologą):

Acoustinis refleksas – vertina raumenų reakciją ausyje į garsą.
Audiometriniai tyrimai (tylieji ir šnekiniai garsai) – nustato mažiausią girdimą garsą pagal dažnius.
Kaulo laidumo tyrimas – garsai siunčiami tiesiai į vidinę ausį.
Otoakustiniai emisijos – vertinami vibracijų atsakai, padedantys nustatyti klausos pažeidimų pobūdį.
Šakutės testai (pvz., Weberio ar Rinne testai) – padeda atskirti sensoneurinius ir kitokius klausos praradimus.
Timpanometrija – vertina, kaip juda ausies būgnelis.

Esant poreikiui, gali būti tikrinami galvinių nervų refleksai arba atliekami vaizdiniai tyrimai (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimai).

Kaip gydomas sensoneurinis klausos praradimas

Klausos aparatai – stiprina garsą, kad lengviau būtų girdėti kasdienybėje.
Kochleariniai implantai – chirurginiu būdu įstatomi prietaisai, saugi alternatyva esant dideliam klausos praradimui.
Vaistai (jei priežastis – uždegimas ar tam tikra liga, gali būti paskirti, pvz., kortikosteroidai).
Kaulų laidumo klausos aparatai (BAHA) – chirurgiškai implantuojami ir perduoda vibracijas tiesiai į vidinę ausį, dažniausiai naudojami vienpusiams praradimams.
Sekimas ir stebėjimas – esant lengvo laipsnio sutrikimui, gydytojas gali pasiūlyti stebėti.

Ar galima išvengti šio sutrikimo

Ne visada įmanoma užbėgti už akių sensoneuriniam klausos praradimui, nes dalies rizikos veiksnių negalime kontroliuoti. Tačiau laikantis tam tikrų taisyklių, tikimybę susirgti galima sumažinti:

Patarimai apie galimus vaistų šalutinius poveikius.
Reguliari klausos patikra.
Ausų apsauga (ausinės, kamštukai) dirbant triukšmingoje aplinkoje – klausos praradimas nuo triukšmo visiškai išvengiamas taikant tinkamas apsaugos priemones.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Galutinė prognozė labai priklauso nuo to, kas sukėlė sutrikimą ir kiek smarkiai prarasta klausa. Dažniausiai sensoneurinis klausos praradimas yra nuolatinis. Tačiau tinkamai parinkus gydymo būdus – klausos aparatus ar kochlearinius implantus – galima ženkliai pagerinti klausos galimybes ir vėl aktyviai dalyvauti gyvenime.

Staiga pajutus didelį klausos suprastėjimą, naujai atsiradusį spengimą ar kitus simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas padeda pasiekti geresnių rezultatų.

Kada verta kreiptis į gydytoją

Atsiranda svaigulys arba pusiausvyros sutrikimai.
Nuolat girdisi spengimas ausyse.
Sunkiau girdima pašnekovų kalba, ypač kai kalba keli žmonės arba triukšmingoje aplinkoje.
Tenka vis dažniau garsinti prietaisus, televizorių.
Klausa staiga žymiai pablogėja.