Bipolinis sutrikimas

Bipolinis sutrikimas yra lėtinis nuotaikos sutrikimas, sukeliantis intensyvius nuotaikos, energijos lygio ir elgesio svyravimus. Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra maniakiniai ir hipomaniakiniai epizodai, o dauguma žmonių taip pat patiria depresijos epizodus. Nors ši būklė yra sunki, ją galima valdyti vaistais, psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais ir kitais gydymo metodais.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis sutrikimas (anksčiau vadintas maniakine-depresine liga arba maniakine depresija) yra ilgalaikis nuotaikos sutrikimas ir psichikos sveikatos būklė, sukelianti stiprius nuotaikos, energijos lygio, mąstymo modelių ir elgesio pokyčius. Šie pokyčiai gali trukti valandas, dienas, savaites ar mėnesius ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Yra kelios bipolinio sutrikimo rūšys, kurioms būdingi reikšmingi nuotaikos svyravimai, vadinami hipomaniakiniais/maniakais ir depresijos epizodais. Tačiau žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, ne visada yra hipomaniakiniame/maniakiniame ar depresijos būvyje. Jie taip pat gali patirti normalią nuotaiką, vadinamą eutimija.

Maniakiniai epizodai

Pagrindinis bipolinio I tipo sutrikimo bruožas yra maniakiniai epizodai. Kad atitiktumėte bipolinio I tipo sutrikimo kriterijus, turite būti patyrę bent vieną maniakinį epizodą, kuris truko bent savaitę, nepriklausomai nuo to, ar buvo depresijos epizodai.

Manija yra būklė, kai žmogus patiria nenormaliai padidėjusią ar irzlią nuotaiką, taip pat stiprius emocijų, minčių, energijos, kalbėjimo ir veiklos lygio pokyčius. Ši labai energinga fizinio ir psichinio aktyvumo bei elgesio būklė skiriasi nuo įprastos būsenos ir yra pastebima aplinkiniams.

Žmonės, esantys maniakinėje būklėje, gali įsitraukti į veiklas, kurios sukelia jiems fizinę, socialinę ar finansinę žalą, pavyzdžiui, staiga išleisti didžiules pinigų sumas ar vairuoti neatsakingai. Taip pat gali pasireikšti psichozės simptomai, tokie kaip kliedesiai ir haliucinacijos, kurie apsunkina bipolinio sutrikimo atskyrimą nuo kitų sutrikimų, tokių kaip šizofrenija ar šizoafektinis sutrikimas.

Žmonės, turintys tam tikrų bipolinio sutrikimo tipų, tokių kaip bipolinis II tipo sutrikimas, patiria hipomaniją, kuri yra švelnesnė manijos forma. Ji trunka trumpiau nei maniakiniai epizodai ir netrikdo kasdienės veiklos tiek stipriai.

Depresijos epizodai

Depresijos epizodo metu žmogus patiria žemą ar prislėgtą nuotaiką ir/arba praranda susidomėjimą dauguma veiklų, taip pat patiria kitus depresijos simptomus, tokius kaip:

• Nuovargis.
• Apetito pokyčiai.
• Beviltiškumo ir bevertiškumo jausmas.

Kodėl bipolinis sutrikimas nebėra vadinamas maniakine-depresine liga?

Pastaraisiais dešimtmečiais medicinos pasaulis, ypač psichiatrijos sritis, sąmoningai perėjo nuo „maniakinės-depresinės ligos” ar „maniakinės depresijos” termino vartojimo apibūdinti bipoliniam sutrikimui. Šis pokytis įvyko dėl kelių priežasčių, tarp jų:

1. Anksčiau „maniakinė depresija” buvo naudojama apibūdinti plačią psichikos sveikatos būklių spektrą. Tobulėjant psichikos sveikatos būklių klasifikacijos sistemoms, įskaitant Diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM), naujas terminas „bipolinis sutrikimas” leidžia tiksliau nustatyti diagnozę.
2. Terminai „manija” ir „maniakumas” yra siejami su stigmatizacija ir negatyvumu, o žmonės dažnai netiksliai vartoja „depresijos” terminą apibūdindami laikotarpius, kurie neatitinka klinikinės depresijos kriterijų. Terminas „bipolinis sutrikimas” padeda išvengti šių žodžių sukeliamos emocinės naštos.
3. Terminas „maniakinė depresija” neapima ciklotiminės arba hipomaniakinės būklės (bipolinis II tipo sutrikimas) versijų.

Kokie yra bipolinio sutrikimo tipai?

Yra keturi bipolinio sutrikimo tipai:

1. Bipolinis I sutrikimas: Žmonės, turintys bipolinį I sutrikimą, yra patyrę vieną ar daugiau manijos epizodų. Dauguma jų taip pat patiria tiek manijos, tiek depresijos epizodus, nors depresijos epizodas nėra būtinas diagnozei. Depresijos epizodai dažniausiai trunka bent dvi savaites. Norint diagnozuoti bipolinį I sutrikimą, manijos epizodai turi trukti bent septynias dienas arba būti tokie sunkūs, kad reikalinga hospitalizacija.
2. Bipolinis II sutrikimas: Žmonės, turintys bipolinį II sutrikimą, patiria depresijos ir hipomanijos epizodus, tačiau niekada nepatiria pilnos manijos, būdingos bipoliniam I sutrikimui. Nors hipomanija yra mažiau sunkesnė nei manija, bipolinis II sutrikimas dažnai yra labiau varginantis dėl dažnesnės lėtinės depresijos.
3. Ciklotiminis sutrikimas (ciklotimija): Žmonės, turintys ciklotiminį sutrikimą, patiria nuolat nestabilią nuotaiką, hipomaniją ir lengvą depresiją mažiausiai dvejus metus. Ciklotimija sergantieji gali turėti trumpus normalios nuotaikos laikotarpius (eutimiją), tačiau šie laikotarpiai trunka mažiau nei aštuonias savaites.
4. Kiti specifikuoti ir nespecifikuoti bipoliniai ir su jais susiję sutrikimai: Jei asmuo neatitinka bipolinio I, II tipo ar ciklotimijos diagnostikos kriterijų, tačiau vis tiek patiria kliniškai reikšmingą nenormalią nuotaikos pakylėjimą, tai laikoma kitu specifikuotu arba nespecifikuotu bipoliniu sutrikimu.

Kuo skiriasi ribinio asmenybės sutrikimas ir bipolinis sutrikimas?

Nors ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) ir bipolinis sutrikimas turi panašių simptomų ir dažnai yra painiojami, tai yra skirtingos būklės.

RAS yra būdingas ilgametis staigių, momentinių nuotaikų, elgesio ir savęs suvokimo svyravimų modelis, kuris dažnai kyla dėl konfliktų santykiuose su kitais žmonėmis. Nesavižudiški savižalos veiksmai taip pat dažni RAS, tačiau ne bipoliniame sutrikime.

Bipolinis sutrikimas skiriasi nuo RAS, nes jį sudaro aiškiai apibrėžti, ilgiau trunkantys manijos/hipomanijos ir/ar depresijos epizodai.

Kam gali pasireikšti bipolinis sutrikimas?

Bipolinis sutrikimas gali paveikti bet ką. Vidutinis šio sutrikimo pasireiškimo amžius yra 25 metai, tačiau jis gali pasireikšti tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek vėliau, net keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų amžiuje.

Nors bipolinis sutrikimas vienodai paveikia tiek moteris, tiek vyrus, jis skiriasi jų organizmuose. Moterys gali greičiau keisti nuotaikas, ypač esant „greitam ciklui” (kai per metus pasireiškia keturi ar daugiau manijos ar depresijos epizodų). Tai gali būti susiję su lytinių hormonų ir skydliaukės hormonų lygių svyravimais bei tuo, kad moterims dažniau skiriami antidepresantai.

Moterims taip pat dažniau pasireiškia depresijos laikotarpiai nei vyrams.

Kaip dažnai pasitaiko bipolinis sutrikimas?

Remiantis Lietuvos statistika, bipolinis sutrikimas nėra toks dažnas sutrikimas kaip depresija ar nerimo sutrikimai, tačiau jis taip pat yra svarbi psichikos sveikatos problema. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, maždaug 1-3% Lietuvos gyventojų per savo gyvenimą gali patirti bipolinį sutrikimą. Tai atitinka ir tarptautines tendencijas, kur bipolinio sutrikimo paplitimas tarp suaugusiųjų yra apie 2-3%.

Bipolinio sutrikimo simptomai ir priežastys

Kokie yra bipolinio sutrikimo požymiai ir simptomai?

Bipolinio I tipo sutrikimo pagrindinis požymis yra manijos epizodas, trunkantis bent savaitę, o žmonės, sergantys bipoliniu II tipo sutrikimu arba ciklotimija, patiria hipomaniakinius epizodus.

Dauguma bipolinį sutrikimą turinčių žmonių patiria tiek hipomaniakinius/maniakinius, tiek depresijos epizodus. Šie nuotaikos svyravimai ne visada vyksta pagal tam tikrą modelį, o depresija ne visada seka po manijos fazių. Asmuo taip pat gali patirti tą pačią nuotaiką kelis kartus, prieš patirdamas priešingą nuotaiką.

Nuotaikos pokyčiai bipoliniame sutrikime gali trukti savaites, mėnesius ar net metus.

Svarbus aspektas yra tai, kad šie nuotaikos pokyčiai skiriasi nuo jūsų įprastinio savęs ir kad nuotaikos pokytis yra ilgalaikis. Manijos atveju tai gali trukti daugelį dienų ar savaičių, o depresijos atveju – daug savaičių ar mėnesių.

Depresijos ir manijos fazių sunkumas gali skirtis nuo žmogaus iki žmogaus ir tame pačiame asmenyje skirtingais laikotarpiais.

Maniakinių epizodų požymiai ir simptomai

Kai kurie žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, patiria maniakinius ar hipomaniakinius epizodus daug kartų per gyvenimą; kiti juos patiria retai.

Maniakinio epizodo požymiai ir simptomai apima:

• Pernelyg didelis laimės, vilties ir susijaudinimo jausmas.
• Staigūs ir stiprūs nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, iš džiaugsmo į pyktį ir priešiškumą.
• Neramumas.
• Greitas kalbėjimas ir lenktyniavimas mintyse.
• Padidėjusi energija ir mažesnis miego poreikis.
• Padidėjusi impulsyvumas ir prasta sprendimų priėmimo kokybė, pavyzdžiui, staigus darbo nutraukimas.
• Grandioziniai ir neįmanomi planai.
• Rizikingas elgesys, pavyzdžiui, narkotikų ir alkoholio vartojimas ar nesaugus seksas.
• Jausmas, kad esate nepaprastai svarbus, talentingas ar galingas.
• Psichozė – haliucinacijos ir kliedesiai (labai stipriuose manijos epizoduose).

Daugeliu atvejų žmonės, patiriantys maniakinį epizodą, nesuvokia savo veiksmų neigiamų pasekmių. Su bipoliniu sutrikimu susijusi savižudybės rizika – kai kurie žmonės tampa savižudiški maniakiniuose epizoduose, ne tik depresijos metu.

Jei asmuo patiria intensyvų maniakinį epizodą, ypač jei pasireiškia haliucinacijos ir kliedesiai, gali prireikti hospitalizacijos siekiant apsaugoti save ir kitus nuo galimos žalos.

Hipomanijos požymiai ir simptomai

Kai kurie žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, patiria švelnesnius manijos simptomus, vadinamus hipomanija. Per hipomanijos epizodą galite jaustis labai gerai ir pastebėti, kad galite atlikti daug užduočių. Žmonės, patiriantys hipomaniją, dažnai gerai funkcionuoja socialinėse situacijose ar darbe.

Jūs galite nejausti, kad kas nors yra negerai per hipomanijos epizodą, tačiau jūsų šeima ir draugai gali pastebėti jūsų nuotaikos svyravimus ir aktyvumo pokyčius bei manyti, kad jie yra neįprasti jums. Po hipomanijos galite patirti stiprią depresiją.

Depresijos epizodų požymiai ir simptomai

Depresijos epizodų simptomai bipoliniame sutrikime yra tokie patys kaip ir didžiosios depresijos simptomai. Jie apima:

• Visapusiškas liūdesys.
• Maža energija ir nuovargis.
• Motyvacijos stoka.
• Beviltiškumo ar bevertiškumo jausmas.
• Praradimas susidomėjimo dalykais, kurie jums anksčiau teikė malonumą.
• Sunkumai susikaupti ir priimti sprendimus.
• Nekontroliuojamas verksmas.
• Dirglumas.
• Padidėjęs miego poreikis.
• Nemiga arba per didelis miego kiekis.
• Apetito pokyčiai, sukeliantys svorio praradimą arba priaugimą.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę (savižudiškos mintys).

Jei patiriate savižudiškas mintis, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos. Skambinkite 911 arba Savižudybių ir krizių pagalbos linijai numeriu 988. Visą parą, septynias dienas per savaitę, bus kažkas, kas galės su jumis pasikalbėti.

Mišrių epizodų požymiai ir simptomai

Mišrių epizodų simptomai apima tiek maniakinius, tiek depresijos simptomus kartu. Per mišrų epizodą jūs jaučiate neigiamas mintis ir jausmus, būdingus depresijai, tačiau taip pat jaučiatės susijaudinęs, neramus ir energingas.

Žmonės, patiriantys mišrius epizodus, dažnai apibūdina tai kaip blogiausią bipolinio sutrikimo dalį.

Kas sukelia bipolinį sutrikimą?

Mokslininkai dar nežino tikslios bipolinio sutrikimo priežasties.

Tačiau manoma, kad yra stiprus genetinis komponentas. Bipolinis sutrikimas laikomas viena iš labiausiai paveldimų psichiatrinių būklių – daugiau nei du trečdaliai žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą, turi bent vieną artimą biologinį giminaitį su šia būkle. Tačiau tai, kad turite biologinį giminaitį su bipoliniu sutrikimu, nebūtinai reiškia, kad ir jūs jį išsivystysite.

Kiti veiksniai, kurie, kaip manoma, prisideda prie bipolinio sutrikimo vystymosi, apima:

1. Smegenų pokyčiai: Tyrėjai nustatė subtilius skirtumus kai kurių smegenų struktūrų dydyje ar aktyvumo lygyje žmonėms, turintiems bipolinį sutrikimą. Tačiau smegenų skenavimas negali diagnozuoti šios būklės.
2. Aplinkos veiksniai, tokie kaip traumos ir stresas: Stresinis įvykis, pvz., artimo žmogaus mirtis, sunki liga, skyrybos ar finansinės problemos, gali sukelti maniakinį ar depresijos epizodą. Dėl to stresas ir traumos taip pat gali atlikti vaidmenį bipolinio sutrikimo vystymesi.

Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimus, siekdami nustatyti, kaip šie veiksniai veikia bipolinį sutrikimą, kaip jie gali padėti išvengti jo atsiradimo ir kokį vaidmenį jie gali atlikti gydant šią būklę.

Bipolinio sutrikimo diagnozė ir tyrimai

Kaip diagnozuojamas bipolinis sutrikimas?

Norint diagnozuoti bipolinį sutrikimą, jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali naudoti įvairius įrankius, įskaitant:

• Fizinis tyrimas.
• Išsami medicinos istorija, kurioje bus klausiama apie jūsų simptomus, gyvenimo istoriją, patirtis ir šeimos istoriją.
• Medicininiai tyrimai, pvz., kraujo tyrimai, siekiant atmesti kitas būkles, kurios gali sukelti jūsų simptomus, pvz., hipertirozė.
• Psichikos sveikatos vertinimas. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali atlikti vertinimą, arba jis gali nukreipti jus pas psichikos sveikatos specialistą, pvz., psichologą ar psichiatrą.

Norint diagnozuoti bipolinį sutrikimą, jūs turite būti patyrę bent vieną manijos ar hipomanijos epizodą. Psichikos sveikatos specialistai naudoja Diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM) diagnozuodami, kokio tipo bipolinis sutrikimas asmuo gali patirti.

Norėdami nustatyti, kokio tipo bipolinį sutrikimą jūs turite, jūsų psichikos sveikatos specialistas vertina simptomų modelį ir jų poveikį jūsų gyvenimui per sunkiausius epizodus.

Žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, dažniau taip pat turi šias psichikos sveikatos būkles:

• Nerimas.
• Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
• Po-trauminio streso sutrikimas (PTSS).
• Medžiagų vartojimo sutrikimai/dviguba diagnozė.

Dėl to, taip pat dėl to, kad atmintis dažnai yra sutrikusi manijos metu, todėl žmonės negali prisiminti, kad tai patyrė, sveikatos priežiūros specialistams gali būti sunku tinkamai diagnozuoti bipolinį sutrikimą turinčius žmones.

Žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, kurie patiria sunkų manijos epizodą su haliucinacijomis, gali būti neteisingai diagnozuoti kaip šizofrenija. Bipolinis sutrikimas taip pat gali būti klaidingai diagnozuotas kaip ribinis asmenybės sutrikimas (RAS).

Todėl svarbu būti sąžiningam ir išsamiam, kai kalbate apie savo simptomus ir patirtis su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat gali būti naudinga įtraukti artimą žmogų, kuris galėtų pateikti papildomų detalių apie jūsų psichikos sveikatos istoriją, į diskusijas su specialistu.

Bipolinio sutrikimo gydymas ir valdymas

Kaip gydomas bipolinis sutrikimas?

Gydymas gali padėti daugeliui žmonių, įskaitant tuos, kurie turi sunkiausias bipolinio sutrikimo formas. Efektyvus gydymo planas paprastai apima šių terapijų derinį:

• Psichoterapija (kalbėjimo terapija).
• Vaistai.
• Savęs valdymo strategijos, pvz., švietimas ir ankstyvųjų epizodo simptomų arba galimų epizodų sukėlėjų nustatymas.
• Naudingi gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip mankšta, joga ir meditacija. Jie gali palaikyti, bet ne pakeisti gydymą.
• Kitos terapijos, pvz., elektrokonvulsinė terapija (ECT), kai atvejai sunkiai reaguoja į vaistus arba kai būtinas greitas simptomų kontrolės įgyvendinimas siekiant išvengti žalos.

Bipolinis sutrikimas yra ilgalaikė būklė, todėl gydymas yra ilgalaikis įsipareigojimas. Kartais gali prireikti kelių mėnesių ar metų, kol jūs ir jūsų sveikatos priežiūros specialistas rasite tinkamiausią gydymo planą jums. Nors tai gali būti demoralizuojanti, svarbu tęsti gydymą.

Manijos ir depresijos epizodai dažniausiai sugrįžta laikui bėgant. Tarp epizodų dauguma žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą, neturi nuotaikos pokyčių, tačiau kai kurie gali patirti nuolatinius simptomus. Ilgalaikis, nuolatinis gydymas gali padėti valdyti šiuos simptomus.

Jei turite kitų psichikos sveikatos būklių be bipolinio sutrikimo, pvz., nerimą ar ADHD, gali būti sunkiau gydyti šias būkles. Pavyzdžiui, antidepresantai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai skiria obsesinio-kompulsinio sutrikimo (OKS) gydymui, ir stimuliantai, skirti ADHD gydymui, gali pabloginti bipolinio sutrikimo simptomus ir netgi sukelti maniakinį epizodą.

Nors šių būklių gydymas gali būti sunkus, tai nėra neįmanoma. Būkite tikri, kad liksite ištikimi rasti gydymo planą, kuris veikia jums.

Kokios terapijos naudojamos bipolinio sutrikimo gydymui?

Psichoterapija, taip pat vadinama „kalbėjimo terapija”, gali būti efektyvi bipolinio sutrikimo gydymo plano dalis.

Psichoterapija yra terminas, apibūdinantis įvairias gydymo technikas, kurių tikslas yra padėti jums identifikuoti ir keisti nerimą keliančias emocijas, mintis ir elgesį. Dirbant su psichikos sveikatos specialistu, pvz., psichologu ar psichiatru, galite gauti paramą, švietimą ir gaires tiek sau, tiek savo šeimai.

Skirtingos bipolinio sutrikimo terapijos apima:

1. Psichoedukacija: Psichoedukacija yra būdas, kuriuo psichikos sveikatos specialistai moko žmones apie jų psichikos sveikatos būklę. Kadangi bipolinis sutrikimas yra sudėtinga būklė, supratimas apie tai, kaip ši būklė gali paveikti jūsų gyvenimą, gali padėti jums ir jūsų artimiesiems geriau ją valdyti ir su ja susidoroti.
2. Interpersonalinė ir socialinio ritmo terapija (IPSRT): Ši terapija sukurta siekiant padėti jums pagerinti nuotaikas, suprantant ir dirbant su savo biologiniais ir socialiniais ritmais. IPSRT yra efektyvi terapija žmonėms, turintiems nuotaikos sutrikimų, įskaitant bipolinį sutrikimą. Ji pabrėžia technikas, skirtas pagerinti vaistų vartojimą (reguliarų jų vartojimą), valdyti stresinius gyvenimo įvykius ir sumažinti socialinių ritmų sutrikimus (kasdienius įpročių skirtumus). IPSRT moko jus įgūdžių, kurie leidžia apsisaugoti nuo būsimų manijos ar depresijos epizodų vystymosi.
3. Šeimos orientuota terapija: Ši terapija skirta suaugusiems ir vaikams, turintiems bipolinį sutrikimą, ir jų globėjams. Šios terapijos metu jūsų artimieji dalyvaus terapijos seansuose, kuriuose bus mokoma apie bipolinį sutrikimą, pagerinami bendravimo įgūdžiai ir mokoma problemų sprendimo įgūdžių.
4. Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Tai struktūruota, tikslų siekianti terapija. Jūsų terapeutas arba psichologas padės jums įdėmiai išnagrinėti savo mintis ir emocijas. Jūs suprasite, kaip jūsų mintys veikia jūsų veiksmus. CBT dėka galite atprasti nuo neigiamų minčių ir elgesio modelių ir išmokti priimti sveikesnius mąstymo modelius ir įpročius.

Kokie vaistai naudojami bipolinio sutrikimo gydymui?

Tam tikri vaistai gali padėti valdyti bipolinio sutrikimo simptomus. Galbūt reikės išbandyti kelis skirtingus vaistus, vadovaujantis jūsų sveikatos priežiūros specialistu, kol rasite tai, kas jums tinka.

Vaistai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai paprastai skiria bipolinio sutrikimo gydymui, apima:

• Nuotaikos stabilizatoriai.
• Antrosios kartos („atypical”) neuroleptikai (taip pat vadinami antipsichotiniais vaistais).
• Antidepresantai.

Jei vartojate vaistus nuo bipolinio sutrikimo, turėtumėte:

• Pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad suprastumėte vaistų riziką, šalutinius poveikius ir naudą.
• Informuoti sveikatos priežiūros specialistą apie bet kokius jau vartojamus receptinius vaistus, nereceptinius vaistus ar papildus.
• Nedelsiant informuoti savo sveikatos priežiūros specialistą, jei patiriate šalutinius poveikius. Gali reikėti pakeisti dozę arba išbandyti kitą vaistą.
• Atminkite, kad vaistus nuo bipolinio sutrikimo reikia vartoti reguliariai, kaip nurodyta.

Antidepresantai bipoliniam sutrikimui gydyti

Sveikatos priežiūros specialistai kartais skiria antidepresantus depresijos epizodams bipoliniame sutrikime gydyti, kartu su nuotaikos stabilizatoriumi, siekiant išvengti maniakinio epizodo sukėlimo.

Antidepresantai niekada nėra naudojami kaip vienintelis vaistas bipoliniam sutrikimui gydyti, nes vien tik antidepresanto vartojimas gali sukelti maniakinį epizodą.

Kokie yra bipolinio sutrikimo vaistų šalutiniai poveikiai?

Šalutinis bipolinio sutrikimo vaistų poveikis yra dažnas ir skiriasi priklausomai nuo vaisto. Svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu apie tai, ko galite tikėtis vartojant tam tikrus vaistus. Taip pat svarbu pranešti jiems, jei patiriate šalutinį poveikį.

Niekada nenustokite vartoti savo vaistų, nebent jūsų sveikatos priežiūros specialistas jums lieptų tai daryti. Staigus vaistų nutraukimas gali sukelti sunkų šalutinį poveikį ir išprovokuoti sunkius epizodus.

Dažniausi bipolinio sutrikimo vaistų šalutiniai poveikiai yra:

• Svorio padidėjimas.
• Metabolinė disfunkcija, įskaitant nenormalų lipidų lygį (dislipidemiją), aukštą kraujo spaudimą (hipertenziją) ir aukštą cukraus kiekį kraujyje (hiperglikemiją).
• Mieguistumas.
• Akatizija – neramumo ir susijaudinimo jausmas su stipriu poreikiu judėti, supausti ar vaikščioti.

Kokie kiti medicininiai gydymo metodai naudojami bipoliniam sutrikimui gydyti?

Kitos gydymo galimybės, kurias jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali apsvarstyti bipolinio sutrikimo gydymui, apima:

• Elektrokonvulsinė terapija (ECT): Tai procedūra, kurios metu per galvos odą trumpai taikoma elektrinė srovė jūsų smegenims, sukeliant traukulius. Dažniausiai tai naudojama žmonėms, turintiems sunkią depresiją, gydyti. ECT yra labai saugus ir labai efektyvus gydymo būdas depresijai, kuri neatsako į vaistus, arba ūmiai gyvybei pavojingos manijos atvejais. Tai geriausias manijos gydymo būdas nėščioms moterims. ECT taikoma naudojant bendrą anesteziją, todėl procedūros metu jūs miegate ir nejaučiate skausmo.
• Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Ši terapija apima trumpą elektromagnetinę ritę, kuri perduoda elektrinę srovę į jūsų smegenis. Sveikatos priežiūros specialistai kartais naudoja ją gydyti depresiją, kuri neatsako į vaistus. Tai yra alternatyva ECT. TMS nėra skausminga ir nereikalauja bendros anestezijos.
• Skydliaukės vaistai: Šie vaistai kartais veikia kaip nuotaikos stabilizatoriai. Tyrimai parodė teigiamus rezultatus mažinant simptomus moterims, turinčioms sunkiai gydomą, greitai cikliuojantį bipolinį sutrikimą.
• Ketamino terapija: Ketaminas, anestetikas, vartojamas mažomis dozėmis per IV, pasirodė turintis trumpalaikį antidepresinį ir antisavižudišką poveikį žmonėms, turintiems bipolinį sutrikimą.
• Hospitalizacija: Tai laikoma ekstremaliu bipolinio sutrikimo gydymo būdu. Jis tampa būtinas, kai kažkas patiria sunkų depresijos ar manijos epizodą ir yra tiesioginė grėsmė sau ar kitiems.

Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti bipoliniam sutrikimui?

Jūsų sveikatos priežiūros komanda greičiausiai rekomenduos gyvenimo būdo pokyčius, kad sustabdytumėte elgesio modelius, kurie blogina bipolinio sutrikimo simptomus. Kai kurie iš šių gyvenimo būdo pokyčių apima:

• Nustokite vartoti alkoholį ir/ar rekreacinius narkotikus bei tabaką: Esminis dalykas yra nustoti vartoti alkoholį ir narkotikus, įskaitant tabaką, nes jie gali trukdyti vartotiems vaistams. Jie taip pat gali pabloginti bipolinį sutrikimą ir sukelti nuotaikos epizodą.
• Palaikykite dienoraštį arba nuotaikos lentelę: Sekant savo kasdienes mintis, jausmus ir elgesį, galite geriau suprasti, kaip jūsų gydymas veikia ir/arba padėti nustatyti galimus maniakinių ar depresijos epizodų sukėlėjus.
• Palaikykite sveiką miego grafiką: Bipolinis sutrikimas gali stipriai paveikti jūsų miego įpročius, o miego dažnio pokyčiai gali netgi sukelti epizodą. Prioritizuokite rutiną miegant, įskaitant eiti miegoti ir atsikelti tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
• Mankšta: Mankšta buvo įrodyta, kad ji pagerina nuotaiką ir psichikos sveikatą apskritai, todėl ji gali padėti valdyti bipolinio sutrikimo simptomus. Kadangi svorio priaugimas yra dažnas bipolinio sutrikimo vaistų šalutinis poveikis, mankšta taip pat gali padėti valdyti svorį.
• Meditacija: Meditacija pasirodė esanti efektyvi gerinant depresiją, kuri yra bipolinio sutrikimo dalis.
• Valdykite stresą ir palaikykite sveikus santykius: Stresas ir nerimas gali pabloginti nuotaikos simptomus daugeliui žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą. Svarbu valdyti stresą sveikai ir stengtis pašalinti stresorius, kai galite. Didelė šio proceso dalis yra palaikyti sveikus santykius su draugais ir šeima, kurie jus palaiko, ir atsisakyti toksiškų santykių su žmonėmis, kurie prideda streso jūsų gyvenime.

Dažniausiai užduodami klausimai apie bipolinį sutrikimą

Ar galima išvengti bipolinio sutrikimo?

Deja, nėra žinomo būdo, kaip išvengti bipolinio sutrikimo, nes mokslininkai nežino tikslios jo priežasties.

Tačiau svarbu žinoti bipolinio sutrikimo požymius ir simptomus ir kreiptis į ankstyvą intervenciją.

Kokia bipolinio sutrikimo perspektyva (prognostika)?

Bipolinio sutrikimo prognozė dažnai būna prasta, jei jis nėra tinkamai gydomas. Daugelis žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, kurie gauna tinkamą gydymą, gali gyventi pilnavertį ir produktyvų gyvenimą.

Bipolinis sutrikimas sumažina numatomą gyvenimo trukmę maždaug devyneriais metais, ir net iki vieno iš penkių žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą, gali nusižudyti. Apskaičiuota, kad 60% visų žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą, turi narkotikų ar alkoholio priklausomybę.

Todėl būtina kreiptis į medicininę priežiūrą ir būti ištikimiems gydymui, siekiant kovoti su bipoliniu sutrikimu.

Reguliarus ir nuolatinis vaistų vartojimas gali padėti sumažinti manijos ir depresijos epizodus. Žinodami, kaip atpažinti šių epizodų simptomus ir sukėlėjus, yra didesnė tikimybė, kad gydymas bus efektyvus ir kad rasite metodus, kurie gali padėti išvengti ilgalaikių ligos laikotarpių, ilgų hospitalizacijų ir savižudybės.

Kasdienybė su bipoliniu sutrikimu

Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl bipolinio sutrikimo?

Jei jums buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, jums reikės reguliariai lankytis pas savo sveikatos priežiūros komandą visą gyvenimą, kad įsitikintumėte, jog jūsų gydymas veikia jums tinkamai. Ši komanda gali apimti:

• Pagrindinis sveikatos priežiūros specialistas.
• Psichiatras.
• Psichologas ar terapeutas.
• Neurologas.

Kada turėčiau vykti į skubios pagalbos skyrių dėl bipolinio sutrikimo?

Jei patiriate bet kurią iš šių situacijų, svarbu skambinti 112 arba vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių:

• Mintys apie mirtį ar savižudybę.
• Mintys ar planai sužaloti save ar kitus.
• Haliucinacijų ir kliedesių patyrimas.
• Simptomai, rodantys litio toksiškumą (perdozavimą), tokie kaip stiprus pykinimas ir vėmimas, stiprus rankų drebulys, sumišimas ir regos pokyčiai.